Kompozitorius, dirigentas, chorvedys, fagotininkas, pedagogas, kultūros veikėjas.

Vitas Žilius gimė 1911 m. liepos 11 d. Jurbarke. Gimtasis namas pažymėtas atminimo lenta. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje, kur mokytojavo dėmesingas Jurbarko katalikų bažnyčios vargonininkas Jonas Pocius, prisidėjęs prie ne vieno garsaus muziko ugdymo. Vitas mokyklos renginiuose grieždavo smuiku. Žilius aktyviai dalyvavo Ateitininkų organizacijos, literatūros sekcijos veikloje. 

1931 m. vadovavo Jurbarko „Vyčių“ draugijos dūdų orkestrui. 1936 m. baigė Kauno kon­servatoriją (K. Paulausko fagoto ir E. Gailevičiaus karo kapelmeisterių klases). 1935-1940 m. grojo Kauno radiofono simfoniniame orkestre. 1935–1944 m. griežė Lietu­vos radijo ir Filharmonijos simfoniniuose orkest­re. 1940–1949 m. dėstė Vilniaus muzi­kos mokykloje (1947-1949 m. buvo direktoriaus pavaduotoju mokymui). 1947–1961 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje (1957–1961 m. buvo pučia­mųjų instrumentų katedros vedė­jas). 1957 m., subūręs šešiolika muzikantų, suorganizavo Vilniaus centrinio kultūros ir poilsio parko pučiamųjų orkestrą, vėliau (1966 m.) pavadintą „Trimitu“ ir tapusį populiariausiu Lietuvoje. Tai buvo bene pirmasis pučiamųjų orkestras, kurio muzikantai gaudavo atlyginimą. Vadovavo jam iki mirties, 1961 m. Su šiuo orkestru daug koncertavo Lietuvoje. 1955 ir 1960 m. buvo respubliki­nių dainų švenčių jungtinio pučiamųjų orkestro vyriausiasis dirigentas.

Sukūrė pjesių pučia­mųjų orkestrui, maršų, dainų, aranžavo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius, harmonizavo ir instrumentavo lietuvių liaudies dainų ir šokių pučiamųjų orkestrui. Bene žinomiausi jo kūriniai buvo maršas „Sveikas, Vilniau“, dainos „Žalieji ežerai“ ir premijuota „Pabaigtuvių daina“. Parašė va­dovėlį, kartu su A. Čeičiu iš rusų kalbos išvertė „Harmoniją“, sulaukusią kelių leidimų (1949 ir 1955 m.).

Mirė 1961 m. spalio 7 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Bibliografija

Pučiamųjų orkestro instrumentai/LTSR kultūros ministerija. Respublikiniai kultūros namai,- V.: Resp. prof. s-gos l-kla, 1956.- 100 [4] p.: iliustr., nat.
Rimskis-Korsakovas N. Harmonija/ vertė A. Čeičys, V. Žilius.- V.: Valstybinė grožinės literatūros l-kla, 1949.- 168 p.: nat.

Šaltiniai:

Galnaitytė E. Jurbarko gimnazijos moksleivių veiklos atgarsiai tarpukario Lietuvos spaudoje.-V., 1998, p. 18, 26.
Jurbarkiškių orkestrai//Jurbarkas: Istorijos puslapiai.-V.: Pradai, 1996, p. 276-277.
Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika 1918-1940 metai.-V.: Margi raštai, 2018, p. 110, 276-277.
Lietuvių enciklopedija. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijų l-kla, 1953-1985. T. 35, 1966.- p. 351-352.
http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/dbasp/Paieska_zem_sar.asp?raide=%DE
https://www.tv3.lt/naujiena/laisvalaikis/trimitas-lietuvos-puciamuju-instrumentu-revoliucionierius-n312342