Viena pirmųjų Lietuvos moterų literačių

Gimė 1855 m. rugsėjo 8 d., per Švč. Mergelės Marijos gimtadienį Veliuonoje, dvarininkų šeimoje. Laimingai vedusiems Zenonui ir Gabrielei Zaleskiams gimė šeši vaikai, bet trys iš jų mirė maži. Michalina užaugo su dviem broliais – Vladislovu ir Gabrieliumi. Tėvas buvo išsilavinęs, matęs pasaulio, poliglotas, puikus dainininkas, aistringas menų mėgėjas ir kolekcininkas, bibliofilas.  Motina Gutakovskytė, kilusi iš Raudondvario, taip pat turėjo gražų balsą, buvo miela, išsilavinusi ir puiki šeimininkė. Gerokai jaunesnė už vyrą, deja, mirė plaučių uždegimu, kai Michalinai buvo tik 14 metų. Tėvas paniro į gilų liūdesį.

Michalinos senelis Mykolas Zaleskis, Raseinių pakamaris, buvo pirmasis Veliuonos dvaro savininkas (nuo 1811 m.) Jis 1818-1820 m. pastatė medinius klasicistinės architektūros dvaro rūmus, dabar laikomais gražiausiais mediniais rūmais Lietuvoje. Jo dėka atsirado ir įspūdingas parkas, kuriame auga seniausi Lietuvoje tulpmedžiai.

Išsilavinę tėvai ir seneliai, kiti giminaičiai, intelektuali ir meniška dvaro aplinka, turėjo įtakos vaikų švietimui ir auklėjimui. Michalina buvo lavinama namuose. Motina, prie kurios buvo labai prisirišusi, auklėjo kriščioniškųjų vertybių dvasia. Mokėsi ir iš vyresniojo brolio Vladislovo, pasukusio dvasininko keliu (pasiekusiu aukštumų), taip pat jai buvo samdomi mokytojai.

Našlys Zaleskis pasamdė dukrai senyvą guvernantę airę Miss Rogers, tapusią jai mokytoja, auklėtoja ir kelionių kompanione. Daug prie mergaitės švietimo prisidėjo ir Michalinos senelio iš motinos pusės sesuo Emija Dombrovičiūtė, atstojusi jai motiną.

Jausdamasi vieniša, gedėdama motinos ir kitų artimųjų, Michalina savo skausmą pradėjo lieti eilėmis. Rašė kasdien, nuošalėje ar gamtoje – parke, prie Nemuno ar tvenkinio - slėpdamasi nuo tėvo, kuriam atrodė, kad literatūrinė veikla – netinkamas užsiėmimas jų luomui, tuo labiau moteriai. Didžiąją dalį savo kūrinių Michalina parašė Veliuonoje. Eiliavo lenkų kalba, sklandžiai, elegantiškai ir stilingai. Ankstyvojoje kūryboje jaučiama senamadiška epochos dvasia. Kaip pastebi m. dr. Regina Koženiauskienė, klasicizmo harmonija, struktūros ir formos griežtumas, autorės krikščionės dvasinis tyrumas susilydė su didelę įtaką darančio romantizmo jausmų ir aistrų įtampa. Yra vienintelis jumoristinis eilėraštis, skirtas vienam iš daugelio besiperšančių jaunikių. Bandė rašyti ir prozą, bet dauguma išlikusių kūrinių yra labai asmeniško, dienoraštinio pobūdžio. Sesers pomėgį kurti visapusiškai palaikė brolis Vladislovas. Dauguma eilėraščių sukurti Veliuonoje. Paskutinis sukurtas Vaitkuškyje 1882 m.

Iš vienatvės ir liūdesio Michalinai padėjo išsigelbėti buvusi motinos bičiulė, kaimyninio Belvederio dvarininkė maršalienė Teodora Chlevinskaitė-Burbienė. Iš mokslų Belgijoje grįžus dukrai (taip pat Michalinai), ji įkalbėjo Zenona Zaleskį leisti su ja išsivežti į pirmąjį karnavalą Varšuvoje ir Zaleskaitę. Michalina atsigavo, pralinksmėjo. Į Varšuvą, kurioje mokėsi abu jos broliai, žiemoti atvažiuodavo beveik kasmet, čia dažniau ėmė lankytis ir tėvas.

    Tėvas norėjo ištekinti už maršalo Puslovskio peršamo turtingo jaunikio, bet Michalina tam pasipriešino, o ją užtarė ir broliai. Varšuvoje Michalina grafienės Aleksandros de Laval Kosakovskienės salone susipažino su 18 metų vyresniu vienturčiu jos sūnumi Stanislovu Kazimieru – valstybės pareigūnu, Rusijos imperatoriaus dvariškiu, dirbusiu Valstybės taryboje Lenkijos karalystės Heraldikos komisijoje.

Juodaakė Michalina pasižymėjo natūralia elegancija, intelektualumu, mielu balsu, mokėjo kalbėti šmaikščiai, aiškiai bei įtikinamai. Ji įvardijama kaip „giminės prabanga ir visuomenės puošmena“. Už grafo ištekėjo būdama 26-erių, praėjus metams po pirmos jo žmonos mirties. Per jungtuves Varšuvoje, klebonui asistavo brolis Vladislovas.

Po vedybų pora atvyko į vyro gimtinę – Vaitkuškio dvarą Ukmergės krašte. Grafas Stanislovas čia ėjo apskrities teisėjo, Ukmergės burmistro ir bajorų vadovo pareigas. Buvo neabejingas literatūrai, turėjo menininko gyslelę. Jis pats rašė (straipsniai apie aukštų LDK bajorų šeimas, išleidęs kai kurių lenkų giminių istorinę geneologinę monografiją). Organizavo literatūrinius vakarus, rengė mėgėjų teatro pastatymus, kartais juose ir vaidindavo. Įkūrė fotostudiją „Vaitkuškis“, paliko didžiulį fotoarchyvą.

Moteris santuokoje buvo laiminga, pagimdė tris vaikus: Gabrielę, Mykolą Stanislovą ir Oną Michaliną. Tačiau idilė truko tik penkerius metus: būdama 31-erių, Michalina susirgo difteritu. Prasidėjo neaiškios kilmės negalavimai, baisūs skausmai. 1887 m. nuotraukoje ji jau sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Dukra Onutė gimė 1888 m., iš dedikacijos jai aišku, kad motina jos negali pakelti, sako, kad niekada virš jos lopšio nebuvusi pasilenkus...

Michalina atkartojo savo motinos lemtį: abi laimingai ištekėjo už vyresnių vyrų, mirė jaunos, palikusios neužaugintus vaikus. Michalina Kristina Marija iš Liubičių-Zaleskių grafienė Stanislovienė Korvin-Kosakovskienė mirė Varšuvoje 1890 m. rugpjūčio 15, per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, nesulaukusi 35-ojo gimtadienio. Palaidota Varšuvoje Povonzkų kapinėse šalia pirmosios grafo Stanislovo žmonos Aleksandros Karolinos.

Ilgiau kaip dvejus metus nuo mirties, Michalinos artimiesiems plaukė užuojautos telegramose ir laiškuose, vizitinės kortelės iš Paryžiaus, Peterburgo, Nesvyžiaus, Poznanės, Prahos, Varšuvos, Krokuvos, Rygos, Romos, Berlyno, Vilniaus, Ukmergės, Marienbado, Zakopanės ir kt. – viso iš 102 asmenų. Laikraščiai spausdino nekrologus. Vyras tuos tekstus surinko, suklijavo, suregistravo ir įrišo į knygą juodos odos viršeliais su įspaustu kryžiumi ir antrašte „Pomirtiniai atsiminimai apie grafienę Michaliną Kosakovskienę 1890 m. rugpjūčio 15 d.“. Grafas pasirūpino ir trimis paminklinėmis atminimo lentomis: dviem Varšuvos ir viena Vaitkuškio bažnyčiose. Literatūrinį rankraštinį žmonos palikimą surinko ir įrišo į dvitomį odiniais viršeliais. Viename tome – proza, kitame poezija. Po trejų metų nuo mirties, 1893 m. Varšuvoje išleido eilių knygą „Poezje“. Knyga iki šiol saugoma Kosakovskių šeimos archyve Lietuvos nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje. 2022 m. knyga išleista lietuviškai.

Bibliografija

Zaleskytė-Kosakovskienė M. Poezija: Dainos aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio/ Išvertė ir parengė Regina Koženiauskienė.- V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos in-tas, 2022, p. 8-54.

Do mojej Anusi/ Rankraštis, 1888.- 1 p.

[Eilėraščių rinkinys]/ Rankraštis.- Varšuva, 1880.- 52 p.

Utwory Hrabiny z Zaleskich Stanislawowej Kossakowskiej/Rankraštis. T. 1 Proza.- Lyduokiai, 1869.- 330 p.

T. 2. Poezye.- Varšuva, Vaitkuškis, 1870.- 106 p.

Šaltiniai:

Zaleskytė-Kosakovskienė M. Poezija: Dainos aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio/ Išvertė ir parengė Regina Koženiauskienė.- V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos in-tas, 2022, p. 2-54.

Parengė Jūratė Korsakaitė, 2022 m.