Pradžia

Renginiai

Parodos eksponavimas Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą. Štai kaip save pristato pati dailininkė: „Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai  mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima. Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.  Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija . Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.  Baigiau  ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą. Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją. Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną. Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime. Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės. Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką. Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją.  Tapau septynerius metus akrilu. Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą. 2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse  dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai). 2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta. Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“   2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės 15 d. 17:00
Parodos eksponavimas Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms. Tamošių bibliotekoje Paroda „Partizanai, mūsų girių ąžuolai“ (Aleksandras Veverskis). Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms.  K. Veverskis yra Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams veikėjas. Brigados generolas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties). 1938 m. baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, mokėsi Karo mokykloje, 1940 m. pirmoje pusėje studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, buvo studentų ateitininkų korporacijos Kęstutis pirmininkas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau – Berlyne. 1941 08 grįžo į Lietuvą, vėl studijavo Vilniaus universitete. Nukentėjęs nuo nacių okupacinės valdžios 1941 12 13 Vilniuje su kitais įkūrė karinę ir politinę organizaciją Lietuvos laisvės armija, siekusią Lietuvos gyventojų sukilimu iškovoti nepriklausomybę; ši organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju. Genocido aukų muziejus K. Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, iš 1943 pirmoje pusėje įkurtų 4 apygardų vadovavo Vilniaus apygardai. 1944 07 20 jo įsakymu armija buvo suskirstyta į 2 sektorius: Organizacinį (OS) ir Veikiantįjį (VS); Veikiantysis sektorius buvo pavadintas Vanagais – tai antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. K. Veverskio vadovaujamas Vanagų organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero. Čia 1944 vasarą veikė Vanagų karinė mokomoji stovykla. 1944 07 (ar 08) K. Veverskis su generolu M. Pečiulioniu ir inžinieriumi B. Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovaujantį politinį centrą. K. Veverskis nušautas prie Raudondvario sugriauto tilto per Nevėžį; dėl to nutrūko Lietuvos gynimo komiteto veikla, Lietuvos laisvės armija neteko organizacinio savarankiškumo. Šios armijos daugelis vadų tapo žymiais antisovietinio partizaninio karo vadais. Iš K. Veverskio 7 brolių dar 3 žuvo kovose: Bronius (slapyvardis Vijoklis; 1918–1947 12 30), Albinas (1919–1947 10 22) ir Vytas (1920–1947 12 30), kiti 3 broliai ir 3 seserys buvo išvežti į sovietinius lagerius. Visuotinės lietuvių enciklopedijos inf. 2024 Balandžio 02 - 30 d. 09:00 - 09:00
Parodos eksponavimas I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus. Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą.  Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti. 2024 Kovo 22 d. 09:00 - Balandžio 22 d. 09:00
Literatūrinė paroda Jonui Žemaičiui - Vytautui skirta literatūros paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmajame aukšte jau veikia literatūros parodėlė, skirta Jonui Žemaičiui – Vytautui. Priminsime, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2024 m. paskelbė Jono Žemaičio, Petro Paulaičio ir Šarūno Šimulyno metais. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog šiemet minėsime Jono Žemaičio 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirimo metines, Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, Šarūno Šimulyno 85-ąsias gimimo ir 25-ąsias mirties metines. Jonas Žemaitis (slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) – Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, partizanų vyriausiasis vadas, gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje.  1926 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1929 m. po mokslų  Karo mokykloje Kaune, tarnavo Lietuvos kariuomenės artilerijos daliniuose. 1941 m. birželio 22 d. kilus SSRS–Vokietijos karui Jonas Žemaitis su šeima grįžo į tėviškę. 1943 m. priklausė Šiluvos vlsč. antinacinei pogrindinei organizacijai Lietuvos šauliai. Rudenį subūrė Šiluvos ir Tytuvėnų valsčių savanorius, kurie 1944 m. vasarį prisijungė prie lietuvių savanorių karinio junginio Vietinė rinktinė; 1944 m. kovo 15 d. paskirtas jos 310 bataliono vadu. Nacių okupacinei valdžiai rinktinę išformavus, iš tarnybos pasitraukė, slapstėsi. Nuo 1945 m. balandžio buvo  Lietuvos laisvės armijos narys, nuo birželio 2 d. – Žebenkšties rinktinės (ar Vėgėlės rinktinės) partizanas, štabo viršininkas. Vienas Virtukų kautynių (1945-07-22, tarp Lietuvos laisvės armijos Vėgėlės rinktinės ir NKVD pasienio kariuomenės dalinių) vadų. 1946 m. liepos 5 d. vadovavo Pyragių miško kautynėms. 1946–1947 m. Savanorio rinktinės vadas. Nuo 1947 05 25 vadovavo Jungtinei Kęstučio apygardai Žemaitijoje. Užmezgė ryšį su Tauro apygardos Suvalkijoje vadu A. Baltūsiu (slapyvardis Žvejys). J. Žemaitis Vidurio Lietuvoje organizavo Prisikėlimo apygardą. 1948 m. birželį ją, Kęstučio apygardą ir Žemaičių apygardą sujungė į Vakarų Lietuvos sritį (Jūros sritis) ir tapo jos vadu. 1949 m. vasarį Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Mėnaičiuose (dabar Radviliškio r. savivaldybė) vietoj Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos prezidiumo pirmininku, laikinai ėjo Gynybos pajėgų vyriausiojo vado pareigas.  Šias pareigas 1950 m. sausio 25 d. perleido A. Ramanauskui (slapyvardis Vanagas). J. Žemaitis parengė ir pasirašė (su kitais) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio svarbiausius dokumentus: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Pagal Deklaracijos nuostatas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir iki susirenkant Seimui, J. Žemaitis būtų ėjęs Lietuvos prezidento pareigas. 1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, 1952 m. sausio 30 d. dėl ligos nustojo vykdyti pareigas; gulėjo slaugomas bunkeryje Šimkaičių miške prie Pavidaujo kaimo (Jurbarko r.). 1953 m. balandį vėl pradėjo vadovauti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas; saugumiečiams įmetus į bunkerį granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, suimtas. 1954 m. birželio 7 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme; rašyti malonės prašymą atsisakė. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.  Nuo 1938 m. kapitonas, nuo 1949 m. partizanų generolas. Po mirties 1998 m. gavo Brigados generolo laipsnį, pripažintas kariu savanoriu. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju komandoro kryžiumi (1997 m., po mirties). 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas Deklaracijoje paskelbė, kad J. Žemaitis nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties buvo kovojančios prieš SSRS okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Savivaldybės inf. 2024 Kovo 05 d. 08:00 - Balandžio 03 d. 12:00
Balandis 2024
P A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
2
3
4
5