Pradžia

Renginiai

Kino filmas Sengirės kinas Jurbarko viešojoje bibliotekoje: „Primatologių trijulė“ Kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ kviečia į filmo peržiūrą Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Birželio 3 d. 17:30 bus rodomas dokumentinis filmas „Primatologių trijulė“.   PRIMATOLOGIŲ TRIJULĖ („Trimates“, rež. Mark Starowicz, Caitlin Starowicz, 2020, Kanada, JAV, 2 serijos po 60 min., anglų kalba su lietuviškais subtitrais) Dviejų moterų kartų istorija: jaunųjų primatologijos pionierių – Jane Goodall, Dian Fossey ir Birutės Galdikas – kurios prieš daugiau nei pusę amžiaus išvyko į džiungles gyventi kartu su artimiausiais mūsų giminaičiais – didžiosiomis beždžionėmis. Tai taip pat pasakojimas apie kartą, kuri skaitė jų straipsnius, buvo pakerėta jų istorijų ir pasiryžusi sekti tais pačiais tolimais keliais. Filmas kviečia pasinerti į Ugandos, Borneo ir Kongo džiungles bei kalnus, tyrinėjant svarbiausių mokslinių tyrimų ribas ir žmogaus kilmę. Seansas nemokamas, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą ( www.sengiresfondas.lt ) Šį filmą „Sengirės kinas“ birželio 1–7 d. kviečia išvysti daugiau nei 80-yje ekranų visoje Lietuvoje. Projekto žemėlapį galite rasti čia:  https://sengireskinas.lt/lokacijos/ Daugiau apie projektą: Sengirės kinas – kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikio senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Kiekvieną mėnesį visoje Lietuvoje vykstančios „Sengirės kino“ savaitės metu daugiau nei 80 ekranų įvairiuose miestuose ir miesteliuose rodo dokumentinį kiną apie gamtą ir jos saugojimą, lydimą požiūrį plečiančių mokslininkų pristatymų. Daugiau informacijos:  www.sengireskinas.lt Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“. 2026 Birželio 03 d. 17:30 - 19:00
Parodos pristatymas Tomo Kregždės parodų „Chaoso anatomija“ ir „Dekonstruota tapatybė“ atidarymas Jurbarko viešojoje bibliotekoje Birželio 2 d. menininkas Tomas Kregždė Jurbarko viešojoje bibliotekoje pristatys parodas „Chaoso anatomija“ ir „Dekonstruota tapatybė“. „Chaoso anatomija“ Tai meninė tyrinėjimo erdvė, kurioje struktūra ir netvarka susipina į vieną visumą. Parodoje atsiskleidžia chaoso prigimtis – tiek vizualinė, tiek filosofinė. Menininkai skirtingomis technikomis nagrinėja, kaip iš atsitiktinumo gali gimti tvarka, o iš destrukcijos – naujos formos ir prasmės. Ekspozicijoje dominuoja dinamiškos kompozicijos, netikėtos medžiagų sąveikos ir spontaniškos linijos, atspindinčios organišką, tačiau neišvengiamą chaoso logiką. Tai ne tik vizualinis eksperimentas, bet ir kvietimas apmąstyti, kaip chaosas veikia mūsų pasaulį – gamtoje, visuomenėje, mintyse ir kūryboje. „Chaoso anatomija“ – tai paroda, kurioje neapibrėžtumas tampa meno kalba, o netvarkos estetika atveria naujus suvokimo horizontus. „Dekonstruota tapatybė“ Tai paroda, kuri nagrinėja žmogaus kūno, veido ir elgesio transformacijas per spalvų, fotografijos ir iškreiptų kūno detalių prizmę. Parodos kūriniai išsklaido tradicinius tapatybės vaizdus, pristatydami iškreiptus, netikėtus ir kartais šokiruojančius vaizdinius, kurie atspindi žmogaus vidinį chaosą ir visuomenės primestus standartus. Kiekvienas kūrinys tyrinėja, kaip kūnas ir veidas tampa tapatybės simboliais, tačiau šie atvaizdai yra pasiryžę susidurti su iššūkiais ir dekonstrukcija. Parodoje fotografija ir spalvos virsta priemonėmis, kurios išryškina kūno detalių perteklius, nesuderinamumą ir netikėtą grožį, kurio mes paprastai neįvertiname. Iškraipyti veidai, neįprasti judesiai ir iššaukiantys elgesio modeliai – visa tai pristato naują, netradicinę tapatybės sampratą. „Dekonstruota tapatybė“ – tai meninė kelionė, kuri kviečia žiūrovą susimąstyti apie žmogaus kūną kaip besikeičiančią, nuolat kintančią ir kartais net nepažįstamą tapatybę. 2026 Birželio 02 d. 13:00 - 15:00
Parodos pristatymas Parodos „Mitinė pieva“ atidarymas Jurbarko viešojoje bibliotekoje Instaliacija „Mitinė pieva“ sukurta Kauno kultūros centro tekstilės studijos „Gijų sodai“ projekto „Mitinio Žvėries kilimas“ kūrybinėse dirbtuvėse „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metams. Idėjos ir projekto autorė, studijos vadovė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė. Žmonės kuria mitus, legendas ir pasakas. Mintis sukurti požeminio Kauno pievą kilo skaitant legendą apie mitinį Kauno Žvėrį ir jo nuotykius požeminiame ir saulėtame Kaune, užrašytus miesto metraštininko ar kitų raštingų gyventojų per pastaruosius metus. Ar turi Žvėris kokią nors ypatingą savo poilsio vietą, kurios daugiau niekas nežino ir nematė? Kur ji? Kokia ji? Ar ten gyvena augalai, o gal stalaktitai? Kas ten dar gyvena? Ar Žvėris yra bandęs nerti ne gilyn į Nemuno dugną, bet nerti šalikėlį iš spalvotų siūlų? Užduodami šiuos klausimus studijoje „Gijų sodai“, atsakymus nuspręsta sukurti iš siūlų. Mitinio Žvėries poilsio vietelė – tai požeminio Kauno pieva – kilimas. Dirbtuvių tikslas – sukurti tekstilės meno kūrinį – kilimą – pievą, kurios kūryba įtrauktų kuo daugiau Kauno miesto ir rajono gyventojų ar net miesto svečių. Kilimas sukurtas audimo, rišimo, mezgimo, nėrimo, siuvimo technikomis. Kilimas buvo kuriamas namuose mezgant ir neriant detales – pievelės augalus. KKC tekstilės studijoje „Gijų sodai“ „augalai“ jungiami ir siuvami į pieveles, o didelėse vertikaliose gobeleno audimo staklėse audžiama centrinė kilimo – pievos dalis. Kūrėjai ir atlikėjai – Kauno miesto ir rajono gyventojai, tekstilės studijos „Gijų sodai“ nariai, profesionalūs tekstilininkai. 2026 Birželio 01 d. 18:00 - 19:00
Parodos eksponavimas Tomo Kregždės paroda „Chaoso anatomija“ Jurbarko viešojoje bibliotekoje „Chaoso Anatomija“ nėra tik pavadinimas – tai kvietimas žvelgti giliau. Kas yra chaosas? Ar jį galima analizuoti, suprasti? O galbūt pats bandymas jį perprasti gimdo naujas prasmes? Šie klausimai – pagrindinė darbų ašis. Kiekvienas kūrinys šioje parodoje yra tarsi mažas fragmentas, užuomina apie tvarką, kuri slypi po paviršiumi. Tai vizuali kelionė, kur juodai baltos linijos ir organiškos formos veikia kaip metafora minčių, emocijų, idėjų ir jausmų chaosui, iš kurio gimsta naujos struktūros. Tomas Kregždė – talentingas menininkas, klaipėdietis, kilęs iš Lietuvos, kurio kūrybinis kelias driekėsi per kalnus ir purvus, gyvenimo iššūkius ir pergalės. Daugelį metų Tomas ėjo per gyvenimą kaip tikras keliautojas – nebijodamas klupti, bet nuolat keldamasis ir eidamas toliau. Ši personalinė paroda – ne tik jo menas, bet ir jo istorija. Tai dalelės idėjų, kurios kilo iš nesutvarkytų minčių ir netikėtų įkvėpimo blyksnių. Galbūt jos iš pažiūros neturi aiškios tvarkos, tačiau kiekviename jų slypi asmeninė anatomija – bandymas suprasti pasaulį ir save jame. „Chaoso Anatomija“ kviečia ne tik stebėti, bet ir tyrinėti, įsijausti ir galbūt net pasiklysti šioje vizualioje kelionėje. Tai kvietimas būti drąsiems, atviriems ir pasirengusiems atrasti kažką naujo – ne tik apie meną, bet ir apie save. 2026 Birželio 01 d. 12:00 - Liepos 03 d. 18:00
Parodos eksponavimas Mato Martinaičio piešinių paroda Jurbarko viešojoje bibliotekoje Matas Martinaitis Savamokslis menininkas kilęs iš Jurbarko, tačiau šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Reguliarus ir intensyvus piešimas prasidėjo nuo 2018 metų vasaros. 2019 metais įgyta kompiuterinės įrangos derintojo specialybė, 2024 metais – skaitmeninės komunikacijos profesinis bakalauras. Studijos niekada pernelyg nedomino ir jos neturi nieko bendra su kūryba. Tikrasis pašaukimas visada buvo menas. Ne kartą svarstęs (ir vis dar pasvarstantis) apie meno studijas Matas joms nepasiryžta. Jaunuolio nuomone, būdamas savamokslis jis yra visiškai laisvas: gali daryti, ką nori, kaip nori ir pats iš savęs mokosi įvairiausių technikų. Beje, ir pats titulas „savamokslis“ skamba labai intriguojamai. ​ Kelias pas žiūrovą ​„Dabartinis mano didžiausias siekis ir svajonė – į meno pasaulį žengti per gyvas parodas, o ne per socialinius tinklus, kurie man jau seniai yra pabodę. Tiesa, būtent internetas padėjo man atrasti pirmuosius gerbėjus. Nors iš pradžių garsiai nesiskelbiau, kad parduodu savo kūrinius, augant žinomumui virtualioje erdvėje, žmonės patys pradėjo man rašyti ir teirautis dėl darbų įsigijimo. Savo piešiniais visada dalinuosi „Instagram“ ir kitose platformose, tad 2018 metų rudenį jose ir buvo realizuoti patys pirmieji mano darbai. ​Vėliau, nuolat kurdamas, jau pats atvirai pasiūliau galimybę įsigyti kūrinius susisiekiant asmenine žinute. Nuo 2022 metų pradėjau naudotis ir internetinėmis parduotuvėmis: kurį laiką prekiavau marškinėliais bei kita atributika su savo spauda „Redbubble“ platformoje, o šiuo metu marškinėlius su mano menu galima įsigyti bendradarbiaujant su „Artiss“. ​Socialinių tinklų dėka jau esu pardavęs daugiau nei kelis šimtus originalių darbų įvairiose pasaulio šalyse – Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje, o daugiausiai jų iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. Lietuvoje parduota vos iki dešimties mano kūrinių.“ ​ Apie parodą ​ Šioje parodoje eksponuojami įvairūs piešiniai sukurti per pastaruosius kelerius metus. Dažniausiai idėjos ant popieriaus perkeliamos naudojant anglį ir pastelę, taip pat tušą bei paprastus tušinukus. ​Visi darbai yra be pavadinimų. Juos sugalvoti paliekama žiūrovams. ​„Manau, kad tikroji mano kūrinių prasmė yra būtent tai, ką jaučia pats žmogus, į juos žiūrėdamas. Kiekvienas iš jūsų darbuose galite įžvelgti tai, kas asmeniškai jums yra prasminga ir artima.“ 2026 Birželio 01 d. 12:00 - Liepos 03 d. 18:00
Parodos eksponavimas Paroda „Mitinė pieva“ Jurbarko viešojoje bibliotekoje Žmonės kuria mitus, legendas ir pasakas. Mintis sukurti požeminio Kauno pievą kilo skaitant legendą apie mitinį Kauno Žvėrį ir jo nuotykius požeminiame ir saulėtame Kaune, užrašytus miesto „metraštininko“ ar kitų raštingų gyventojų per pastaruosius metus. Ar turi Žvėris kokią nors ypatingą savo poilsio vietą, kurios daugiau niekas nežino ir nematė? Kur ji? Kokia ji? Ar ten gyvena augalai, o gal stalaktitai? Kas ten dar gyvena? Ar Žvėris yra bandęs nerti ne gilyn į Nemuno dugną, bet nerti šalikėlį iš spalvotų siūlų? Užduodami šiuos klausimus studijoje „Gijų sodai“, atsakymus nusprendėme sukurti iš siūlų. Mitinio Žvėries poilsio vietelė – tai požeminio Kauno pieva – kilimas. Birželio 1 – rugpjūčio 29 d. MITINĖ PIEVA eksponuojama bibliotekos periodikos skaitykloje.   Dirbtuvių tikslas: Sukurti tekstilės meno kūrinį – kilimą – pievą, kurios kūryba įtrauktų kuo daugiau Kauno miesto ir rajono gyventojų ar net miesto svečių. Kilimas sukurtas audimo, rišimo, mezgimo, nėrimo, siuvimo technikomis. Kilimas buvo kuriamas namuose mezgant ir neriant detales – pievelės augalus. KKC tekstilės studijoje „Gijų sodai“ „augalai“ jungiami ir siuvami į pieveles, o didelėse vertikaliose gobeleno audimo staklėse audžiama centrinė kilimo – pievos dalis. Kūrėjai ir atlikėjai – Kauno miesto ir rajono gyventojai, tekstilės studijos „Gijų sodai“ nariai, profesionalūs tekstilininkai: Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė, Danguolė Bečelytė Čachavičienė, Renata Laurinavičiūtė, Nijolė Pajaujienė, Vida Razutytė, Romalda Žukauskaitė, Margarita Bubnienė, Lolita Jaskienė, Nijolė Brencienė, Irena Nomeikienė, Janina Pukienė, Birutė Sarapienė, Greta Jurgelevičienė, Regina Butkevičienė, Izolina Genienė, Rūta Narvydienė, Vitalija Masteikaitė, Danutė Valantaitė, Liucija Šepkutė-Banaitienė, Kristina Petrauskienė, Daiva Aleksandravičienė, Raimonda Nutautienė, Edita Žaromskienė, Odette Lunaitė, Ona Bajorynienė, Rita Balčiūnienė, Jūratė Barysienė, Ona Beitnarienė, Rimutė Blotnienė, Ramunė Briedienė, Jurgita Pradel, Laima Dabulskienė, Tereza Dambrauskienė, Asta Federavičiūtė-Jasiūnė, Valerija Gelažienė, Laimutė Marytė Graževičienė, Aistė Grigaliūnaitė, Sigita Grigaliūnienė, Margarita Grigaliūnienė, Virginija Grinevičienė, Paulina Janušaitė, Adelė Janušienė, Jolanta Jurelienė, Audronė Jurevičiūtė, Rasa Kaminskienė, Aušra Kaučikienė, Laima Kazlauskaitė, Loreta Joana Kontautienė, Danutė Kažimėkienė, Asta Mačiulienė, Daina Maliaukienė, Genovaitė Marcinkevičienė, Kristina Nargėlaitė, Zinaida Nėnienė, Anelė Norvidienė, Vida Norvilienė, Janina Partikienė, Agripina Paškauskienė, Laima Paškevičienė, Liucija Paškevičienė, Lina Pečiūnienė, Danutė Petkūnienė, Jūratė Petrauskienė, Rasa Puišienė, Simona Puišienė, Martyna Puišytė, Margarita Pusčienė, Stefanija Repšytė, Vytenė Rimkevičienė, Loreta Romeikienė, Aldona Sabanskienė, Virginija Elena Sakalauskienė, Dangirutė Samušienė, Svetlana Savickienė, Aurelija, Marija Seiliūtė, Lava Šutienė, Danutė Tamašiūnienė, Edita Ūsaitienė, Irena Valaitienė, Elena Zalatorienė, Zigfrida Želvienė, Renata Be, kūrybinių dirbtuvių „Mitinio žvėries kilimas“ Kauno kultūros centre 2022 m. sausio 21–22 d. dalyviai. Partneriai: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, Kauno rajono trečiojo amžiaus universitetas (KRTAU); Stasio Lozoraičio senjorų akademija; Negalią turinčių asmenų centras „Korys“; VšĮ dienos centras „Mes esame“; Karaliaus Mindaugo PMC; Vilkijos gimnazija. Idėjos autorė, KKC tekstilės studijos „Gijų sodai“ vadovė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė 2026 Birželio 01 d. 12:00 - Rugpjūčio 29 d. 16:00
Birželis 2026
P A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
2
3
4
5