Pradžia

Renginiai

Kino filmas „Sidabrinės gervės naktys 2026“ Jurbarke Rugpjūčio 21 d. 21:00 val. Jurbarko viešosios bibliotekos kiemelyje vyks ypatingas vasaros kino renginys – „Sidabrinės gervės naktys 2026“. Kviečiame Jurbarko krašto gyventojus ir miesto svečius praleisti jaukų vakarą drauge, mėgaujantis lietuvišku kinu, kultūra ir bendryste. Vienai nakčiai bibliotekos kiemelis taps kino sale po atviru dangumi, kur žiūrovų lauks išskirtinė atmosfera, didysis ekranas ir Lietuvos kino kūrėjų istorijos. „Sidabrinės gervės naktys“ – tai visoje Lietuvoje vykstantis kino renginys, suburiantis bendruomenes ir suteikiantis galimybę nemokamai susipažinti su geriausiais lietuviško kino pavyzdžiais. Tai puiki proga atrasti šalies kino kūrėjų darbus, prisiminti jau pamėgtus filmus ir patirti kino magiją netradicinėje erdvėje. Šį vakarą kviečiame: susitikti su draugais ir šeima jaukiame bibliotekos kiemelyje, mėgautis lietuviško kino istorijomis, patirti vasaros vakaro ir kino dermę po atviru dangumi, tapti kultūrinės bendruomenės dalimi. 21:00 – Dokumentinio filmo „Buvau ir liksiu knygius“ (rež. Rytis Paškauskas), skirto Arnoldo Piročkino 95-osioms gimimo metinėms, pristatymas 21:30 Susitikimas su aktore Sandra Daukšaite-Petrulėne ir svečiais 22:00 Filmų programa PINGVINAS IR BALANDIS (rež. Gertrūda Nemčauskaitė, prod. Justė Beniušytė, Ignas Meilūnas) 7 min. PASKUTINIS SNIEGAS (rež. Sotera Kupinaitė, prod. Gustė Girdvainytė, Džiuginta Radavičiūtė, LMTA Nacionalinė kino mokykla (KIMO) 15 min. BETONO VAIKAI (rež. Saulius Baradinskas, prod. Viktorija Seniut-Strolienė) 20 min. RENOVACIJA (rež. Gabrielė Urbonaitė, prod. Uljana Kim, Alise Rogule, Dominiks Jarmakovičs, Kristian Van der Heyden) 1 val. 30 min. -------- Festivalį organizuoja: AVAKA kartu su Jurbarko rajono savivaldybe, Jurbarko rajono savivaldybės viešąja biblioteka. Lietuvišką kiną palaiko: Telia Play. Renginį iš dalies finansuoja: Lietuvos kino centras. Informacinis partneris: LRT|100 BILIETAI: renginys atviras, nemokamas. Renginys fotografuojamas. Rekomenduojame atsinešti patogų pledą ar pagalvėlę ir pasiruošti jaukiam kino vakarui.   2026 Rugpjūčio 21 d. 21:00 - 23:00
Literatūrinė paroda Literatūrinė paroda „Pamario kraštas – žodžio šviesoje“ Jurbarko viešojoje bibliotekoje Literatūrinė paroda „Pamario kraštas – žodžio šviesoje“ skirta rašytojo, ekonomisto Roko Flicko 90 metų sukakčiai paminėti Kviečiame Jus į literatūrinę parodą , skirtą žinomo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto metraštininko, rašytojo Roko Flicko atminimui ir kūrybai. Ekspozicijoje turėsite galimybę iš arti susipažinti su autoriaus kūrybiniu keliu, giliais istoriniais romanais, kurie atveria dramatiškus Prūsų Lietuvos istorijos puslapius. ROKAS FLICK (ALVYDAS ROKAS LIAUKONIS) (1936–2023) Gimė 1936 m. rugpjūčio 16 d. Veisiejuose (Lazdijų r.). Iki 1989 m. – Alvydas Rokas Liaukonis, vėliau pasirinko vokiečių kilmės motinos pavardę – Flick. 1945–1954 m. mokėsi Šilutės pradžios mokykloje, Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universitete, įgijo istoriko – archeologo specialybę, 1961–1966 m. tęsė studijas Vilniaus universitete, įgijo pramonės ekonomisto specialybę. 1970–1974 m. studijavo Maskvos V. I. Gubkino naftos ir dujų pramonės instituto aspirantūroje, ten pat 1984 m. įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Pagrindinė profesinės veiklos sritis – dujų pramonė, miesto dujų tiekimo sistemų optimizavimas. 1961–1966 m. R. Flick dirbo Vyriausiojoje buitinio gyventojų aptarnavimo valdyboje prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1966–1969 m. – Komunalinio ūkio ministerijos Vyriausiosios gazifikacijos valdybos viršininko pavaduotojas, 1969–1986 m. – Dujinių įrenginių derinimo ir dujofikacijos orgtechnikos valdybos viršininkas. 1986–1990 m. R. Flick buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, nuo 1987 m. – profesorius. 1990–1991 m. – energetikos ministro pavaduotojas, LR Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės energijos ir efektyvumo didinimo programos vienas iš autorių, Organizacinės koordinacinės komisijos pirmininkas (1991 m.). 1995–2010 m. – R. Flick konsultacinės – prekybinės firmos (Klaipėda) savininkas ir vadovas. Svarbiausi veikalai, susiję su profesine veikla – „Lietuvos gazifikacijos raida, perspektyvos ir kuro balanso rekonstrukcijos efektyvumas“ (rusų k., 1971), „Šiuolaikinių skaičiavimo priemonių ir metodų panaudojimas miestų dujų tiekimo sistemoms optimizuoti“ (rusų k., 1980), „Miestų dujų tiekimo sistemų patikimumo rodiklių normavimas“ (rusų k., 1981), „Miestų dujų tiekimo sistemų optimizavimas tikimybinio neapibrėžtumo sąlygomis“ (rusų k., 1983), monografija „Degiųjų dujų sistema“ (su kitais, 2006). Pirmieji R. Flick grožinės literatūros kūrinai pradėti leisti nuo 2005 m. Tai – publicistinė apybraiža „Mitingų metas sudrebinęs Lietuvą: ištraukos iš dienoraščio“ (2005), istorinė drama „Ištiesk pagalbos ranką man“ (2008), autobiografinė apybraiža „Atrastoji žemė“ (2008). Parašė keletą romanų: „Šiaurės Sachara“ (2010), „Paskutinis traukinys“ (2012), „Emma, pastoriaus duktė“ (2015), „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ (2016), „Išlikę karo verpetuose“ (2018), „Turtų voratinklyje“ (2020), „Kur upė Šyša teka…“ (2022). Pagrindinė R. Flick romanų tematika – Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto istorija. Nuo 2009 m. – Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos narys. Nuo 2014 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Apdovanojimai: 2012 m. – Tarptautinio literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkurse – Prozos nominacija už romanus „Šiaurės Sachara“ (2010) ir „Paskutinis traukinys“ (2012). 2015 m. – I. Simonaitytės literatūrinė premija už romaną „Emma, pastoriaus duktė“ (2014). Mirė 2023 m. vasario 26 d. Klaipėdoje. Informaciją parengė vyresn. bibliotekininkė Erika Undraitienė 2026 Liepos 27 d. 09:00 - Rugpjūčio 29 d. 16:00
Parodos eksponavimas Mariaus Abramavičiaus tapybos darbų paroda „Tolimų kalnų kvėpavimas“ Eržvilko bibliotekoje „Šių paveikslų gimtinės – ypatingos pasaulio vietos: šventas Arunačalos kalnas Indijoje, šamaniškas ugnikalnių kraštas Balio saloje ir didingi Himalajai Nepale. Kalnai man yra nuolatinis įkvėpimo šaltinis – juose slypi didybė, kurią sunku nusakyti žodžiais. Jie kelia aukštyn, apgaubia savo jėga ir išlaisvina iš kasdienių minčių srauto.  Kiekviena vieta vibruoja savaip, o aš rezonuodamas su šiomis vibracijomis kuriu. Šie kūriniai tai susitikimai su vietos energijomis, su vietinėmis dievybėmis ir galingomis apimtimis. Aš kuriu savo studiją vis kitoje vietoje  tai Indijoje, tai Balyje, tai Nepale – drobės įsigyjamos ir kūriniai tapomi ten pat, vietoje. Taip gimė šie darbai kuriuos dabar matote– prie švento Arunačalos kalno, magiškame ir šamaniškame Balyje bei didinguose Himalajų kalnuose Nepale“ – apie parodą pasakoja autorius. „Marius Abramavičius – išskirtinis, plačiai po Azijos šalis keliaujantis menininkas – ne tik fotografas ir tapytojas, bet ir rašytojas – keliautojas. Jis yra surengęs virš 30 asmeninių tapybos parodų, dalyvavęs virš 13 bendrų parodų. Yra išleidęs  9 knygas ir albumus. Čia ir nuotaikingi kelionių po Gruziją, Iraną, Azerbaidžaną aprašymai ir Užupio Respublikos metraštis. Visur jis kupinas filosofinių įžvalgų – kultūrinio sąmojaus ir unikalių vaizdų. Pastaraisiais metais dailininkas daug keliauja po kalnų ir miškų, senų archaiškų kultūrų ir civilizacijų šalis – Nepalą, Indiją, Bali… Šioje parodoje tapytojas atskleidžia savo viešnagės Indijos ir Nepalo šventose vietose – prie Arunačialos ir Himalajų slėniuose ir kalnuose patirtis. Savo tapyboje kūrėjas išreiškia giliai asmeniniu jo žiūros kampu matomą, pasaulį persmelktą gyvybingumo ir psichinės, dvasinės ugnies. Augalijos ir negyvosios gamtos pavidalai jo kūriniuose skendi simbolinėje ir dekoratyvioje erdvės ir spalvų įtampoje. Todėl jo regimi simbolistiniai pasaulio vaizdiniai nesiekia byloti apie žemiškas uolas ar ramiai bujojančią augaliją ir lygų dangų – priešingai – jie kupini biomorfinio lankstumo ir judesio, tarytum skrenda įkaitusioje sunkai nusakomoje, gal net ir kosminėje erdvėje. Tapytojas siekia perteikti tai, ko žmogus, kasdieniame, įprastame gyvenime visiškai negali pastebėti ir užčiuopti. Jausmingo, pakylėto, sudvasinto spalvingumo ir formų virpesio vaizdiniai  „apdainuoja” pasaulį, gyvuojantį anapus triukšmo, kalbų ir žodžių, išreiškia tai, kas slypi anapus tylos arba, kitaip tariant, vidinio šokio bangose, gilesnėse sielos patirtyse. Todėl kalnų pavidalai dailininko paveiksluose pradeda priminti spalvingai perkeistus liepsnų liežuvius, o žvaigždės, saulė, mėnulis, debesys, rūkai ir sniegai – dūmų ir kibirkščių sūkuringą kilimą į dausas. Dailininko regėjimai – tai akivaizdi alternatyva tikroviškai dokumentalistikai“. Menotyrininkas dr. Vytautas Tumėnas 2026 Liepos 13 d. 12:00 - Rugpjūčio 28 d. 17:00
Parodos eksponavimas Mariaus Abramavičiaus tapybos darbų paroda „Tolimų kalnų kvėpavimas“ Skirsnemunės bibliotekoje „Šių paveikslų gimtinės – ypatingos pasaulio vietos: šventas Arunačalos kalnas Indijoje, šamaniškas ugnikalnių kraštas Balio saloje ir didingi Himalajai Nepale. Kalnai man yra nuolatinis įkvėpimo šaltinis – juose slypi didybė, kurią sunku nusakyti žodžiais. Jie kelia aukštyn, apgaubia savo jėga ir išlaisvina iš kasdienių minčių srauto.  Kiekviena vieta vibruoja savaip, o aš rezonuodamas su šiomis vibracijomis kuriu. Šie kūriniai tai susitikimai su vietos energijomis, su vietinėmis dievybėmis ir galingomis apimtimis. Aš kuriu savo studiją vis kitoje vietoje  tai Indijoje, tai Balyje, tai Nepale – drobės įsigyjamos ir kūriniai tapomi ten pat, vietoje. Taip gimė šie darbai kuriuos dabar matote– prie švento Arunačalos kalno, magiškame ir šamaniškame Balyje bei didinguose Himalajų kalnuose Nepale“ – apie parodą pasakoja autorius.   „Marius Abramavičius – išskirtinis, plačiai po Azijos šalis keliaujantis menininkas – ne tik fotografas ir tapytojas, bet ir rašytojas – keliautojas. Jis yra surengęs virš 30 asmeninių tapybos parodų, dalyvavęs virš 13 bendrų parodų. Yra išleidęs  9 knygas ir albumus. Čia ir nuotaikingi kelionių po Gruziją, Iraną, Azerbaidžaną aprašymai ir Užupio Respublikos metraštis. Visur jis kupinas filosofinių įžvalgų – kultūrinio sąmojaus ir unikalių vaizdų. Pastaraisiais metais dailininkas daug keliauja po kalnų ir miškų, senų archaiškų kultūrų ir civilizacijų šalis – Nepalą, Indiją, Bali… Šioje parodoje tapytojas atskleidžia savo viešnagės Indijos ir Nepalo šventose vietose – prie Arunačialos ir Himalajų slėniuose ir kalnuose patirtis. Savo tapyboje kūrėjas išreiškia giliai asmeniniu jo žiūros kampu matomą, pasaulį persmelktą gyvybingumo ir psichinės, dvasinės ugnies. Augalijos ir negyvosios gamtos pavidalai jo kūriniuose skendi simbolinėje ir dekoratyvioje erdvės ir spalvų įtampoje. Todėl jo regimi simbolistiniai pasaulio vaizdiniai nesiekia byloti apie žemiškas uolas ar ramiai bujojančią augaliją ir lygų dangų – priešingai – jie kupini biomorfinio lankstumo ir judesio, tarytum skrenda įkaitusioje sunkai nusakomoje, gal net ir kosminėje erdvėje. Tapytojas siekia perteikti tai, ko žmogus, kasdieniame, įprastame gyvenime visiškai negali pastebėti ir užčiuopti. Jausmingo, pakylėto, sudvasinto spalvingumo ir formų virpesio vaizdiniai  „apdainuoja” pasaulį, gyvuojantį anapus triukšmo, kalbų ir žodžių, išreiškia tai, kas slypi anapus tylos arba, kitaip tariant, vidinio šokio bangose, gilesnėse sielos patirtyse. Todėl kalnų pavidalai dailininko paveiksluose pradeda priminti spalvingai perkeistus liepsnų liežuvius, o žvaigždės, saulė, mėnulis, debesys, rūkai ir sniegai – dūmų ir kibirkščių sūkuringą kilimą į dausas. Dailininko regėjimai – tai akivaizdi alternatyva tikroviškai dokumentalistikai“. Menotyrininkas dr. Vytautas Tumėnas 2026 Liepos 08 d. 12:00 - Rugpjūčio 28 d. 16:00
Parodos eksponavimas Šarūno Matijošaičio darbų paroda „Dainos ir albumai“ Jurbarko viešojoje bibliotekoje Tapybos darbų ciklas „Dainos“ Garsai ir spalvos žmogaus gyvenime atlieka ypatingą vaidmenį – jie veikia emocijas, kuria nuotaikas, teikia džiaugsmą ar liūdesį, skatina apmąstymus. Muzika kiekvienam žmogui užima savitą vietą: skirtingi žanrai randa skirtingus klausytojus, o muzikiniai pasirinkimai priklauso nuo patirties, išsilavinimo, nuotaikos ir vidinės būsenos. Instrumentinė muzika jau seniai suvokiama kaip abstrakti garsų kompozicija – ji nėra laikoma chaotiška, nors ir ne visiems vienodai artima. Tuo tarpu abstrakčioji tapyba vis dar dažnai vertinama kaip „spalvų makalynė“, neturinti aiškios prasmės. Šis ciklas gimė iš siekio suartinti šias dvi patirtis ir suteikti abstrakčiajai tapybai lengviau patiriamą, suvokiamą pagrindą. Cikle „Dainos“ pasirinkti kūriniai, kuriuose muzika ir tekstas egzistuoja kartu. Muzika – abstrakti, tekstas – konkretus. Muzikinė dalis paveiksluose perteikiama spalva, ritmu ir dinamika, o tekstas transformuojamas į abstrahuotus simbolius. Taip kuriamas vizualinis pasakojimas, kuriame garsas virsta vaizdu. Norint pilniau patirti kūrinius, rekomenduojama žiūrint paveikslus klausytis juos įkvėpusių dainų. Prie kiekvieno darbo pateiktas QR kodas, nukreipiantis į konkretų muzikinį kūrinį mobiliajame įrenginyje. Drobė ir daina čia sudaro neatskiriamą visumą. Šį kūrybinį principą įvardinu kaip abstraktųjį simbolizmą – tapybos kryptį, kurioje susijungia abstrakcijos spalvų ir linijų kalba bei simbolizmo siekis perteikti gilesnius, universalius dvasinius išgyvenimus. Tai nėra nei realistinis vaizdas, nei atsitiktinė emocinė improvizacija. Kiekvienas potėpis, spalva ir forma tampa simboliniu ženklu, kuriančiu daugiasluoksnę reikšmių sistemą. Spalvos kuria nuotaiką, simboliai – prasmę. Dėl emocinės raiškos ši kryptis artima ekspresionizmui, tačiau jos struktūra grindžiama sąmoningu ženklų konstravimu. Žiūrovas kviečiamas ne tik stebėti, bet ir interpretuoti, atrasti asmeninį santykį su vaizdu ir garsu. Siekdamas šiuolaikiškumo, renkuosi pastarojo dešimtmečio muziką – dainas, kurios vis dar skamba ir yra aktualios šiandienos klausytojui. Parodoje eksponuojamos tiek atskirų dainų interpretacijos, tiek muzikiniai albumai kaip vientisos vizualinės struktūros. Viena daina – viena drobė, o sujungtos jos formuoja visą albumo kompoziciją. „Free Finga – Plastika“ – dešimties dainų ir dešimties drobių ciklas, sujungtas į vieną vizualinę struktūrą. Greta pateikiamas planas, leidžiantis matyti kiekvienos dainos vietą kompozicijoje. Monika Liu – „Melodija“ – keturių dainų ir keturių drobių ciklas, taip pat papildytas kompoziciniu išdėstymo planu. Kompozicijose Monika Pundziūtė – „Sopa“ ir Garbanotas – „Kūnas dangaus“ dainų ir paveikslų seka išlaikoma identiška. Kompozicijoje „Dargana – Tiltai“ dainų ir drobių eiliškumas taip pat sutampa, tačiau čia atsiranda papildomas erdvinis elementas – tiltai, išeinantys iš drobės formato. Jie sukurti tuo pačiu principu kaip ir paveikslai – drobė tempiama ant specialiai sukonstruoto porėmio. Žiūrovas kviečiamas įsitraukti: nuskenuoti QR kodus, klausytis muzikos ir kartu stebėti paveikslus – patirti tapybą ne tik akimis, bet ir klausa. Šaro‘ 2026 Liepos 06 d. 09:00 - Rugpjūčio 29 d. 16:00
Parodos eksponavimas Paroda „Mitinė pieva“ Jurbarko viešojoje bibliotekoje Žmonės kuria mitus, legendas ir pasakas. Mintis sukurti požeminio Kauno pievą kilo skaitant legendą apie mitinį Kauno Žvėrį ir jo nuotykius požeminiame ir saulėtame Kaune, užrašytus miesto „metraštininko“ ar kitų raštingų gyventojų per pastaruosius metus. Ar turi Žvėris kokią nors ypatingą savo poilsio vietą, kurios daugiau niekas nežino ir nematė? Kur ji? Kokia ji? Ar ten gyvena augalai, o gal stalaktitai? Kas ten dar gyvena? Ar Žvėris yra bandęs nerti ne gilyn į Nemuno dugną, bet nerti šalikėlį iš spalvotų siūlų? Užduodami šiuos klausimus studijoje „Gijų sodai“, atsakymus nusprendėme sukurti iš siūlų. Mitinio Žvėries poilsio vietelė – tai požeminio Kauno pieva – kilimas. Birželio 1 – rugpjūčio 29 d. MITINĖ PIEVA eksponuojama bibliotekos periodikos skaitykloje.   Dirbtuvių tikslas: Sukurti tekstilės meno kūrinį – kilimą – pievą, kurios kūryba įtrauktų kuo daugiau Kauno miesto ir rajono gyventojų ar net miesto svečių. Kilimas sukurtas audimo, rišimo, mezgimo, nėrimo, siuvimo technikomis. Kilimas buvo kuriamas namuose mezgant ir neriant detales – pievelės augalus. KKC tekstilės studijoje „Gijų sodai“ „augalai“ jungiami ir siuvami į pieveles, o didelėse vertikaliose gobeleno audimo staklėse audžiama centrinė kilimo – pievos dalis. Kūrėjai ir atlikėjai – Kauno miesto ir rajono gyventojai, tekstilės studijos „Gijų sodai“ nariai, profesionalūs tekstilininkai: Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė, Danguolė Bečelytė Čachavičienė, Renata Laurinavičiūtė, Nijolė Pajaujienė, Vida Razutytė, Romalda Žukauskaitė, Margarita Bubnienė, Lolita Jaskienė, Nijolė Brencienė, Irena Nomeikienė, Janina Pukienė, Birutė Sarapienė, Greta Jurgelevičienė, Regina Butkevičienė, Izolina Genienė, Rūta Narvydienė, Vitalija Masteikaitė, Danutė Valantaitė, Liucija Šepkutė-Banaitienė, Kristina Petrauskienė, Daiva Aleksandravičienė, Raimonda Nutautienė, Edita Žaromskienė, Odette Lunaitė, Ona Bajorynienė, Rita Balčiūnienė, Jūratė Barysienė, Ona Beitnarienė, Rimutė Blotnienė, Ramunė Briedienė, Jurgita Pradel, Laima Dabulskienė, Tereza Dambrauskienė, Asta Federavičiūtė-Jasiūnė, Valerija Gelažienė, Laimutė Marytė Graževičienė, Aistė Grigaliūnaitė, Sigita Grigaliūnienė, Margarita Grigaliūnienė, Virginija Grinevičienė, Paulina Janušaitė, Adelė Janušienė, Jolanta Jurelienė, Audronė Jurevičiūtė, Rasa Kaminskienė, Aušra Kaučikienė, Laima Kazlauskaitė, Loreta Joana Kontautienė, Danutė Kažimėkienė, Asta Mačiulienė, Daina Maliaukienė, Genovaitė Marcinkevičienė, Kristina Nargėlaitė, Zinaida Nėnienė, Anelė Norvidienė, Vida Norvilienė, Janina Partikienė, Agripina Paškauskienė, Laima Paškevičienė, Liucija Paškevičienė, Lina Pečiūnienė, Danutė Petkūnienė, Jūratė Petrauskienė, Rasa Puišienė, Simona Puišienė, Martyna Puišytė, Margarita Pusčienė, Stefanija Repšytė, Vytenė Rimkevičienė, Loreta Romeikienė, Aldona Sabanskienė, Virginija Elena Sakalauskienė, Dangirutė Samušienė, Svetlana Savickienė, Aurelija, Marija Seiliūtė, Lava Šutienė, Danutė Tamašiūnienė, Edita Ūsaitienė, Irena Valaitienė, Elena Zalatorienė, Zigfrida Želvienė, Renata Be, kūrybinių dirbtuvių „Mitinio žvėries kilimas“ Kauno kultūros centre 2022 m. sausio 21–22 d. dalyviai. Partneriai: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, Kauno rajono trečiojo amžiaus universitetas (KRTAU); Stasio Lozoraičio senjorų akademija; Negalią turinčių asmenų centras „Korys“; VšĮ dienos centras „Mes esame“; Karaliaus Mindaugo PMC; Vilkijos gimnazija. Idėjos autorė, KKC tekstilės studijos „Gijų sodai“ vadovė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė 2026 Birželio 01 d. 12:00 - Rugpjūčio 29 d. 16:00
Rugpjūtis 2026
P A T K P Š S
27
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6