Informacija atnaujinta 2022-08-12 14:05

Pradžia

Kazimieras Ambrozaitis

Kazimieras Ambrozaitis, filosofijos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas, politikas, seimūnas, vienas ryškiausių kriščioniškojo bloko veikėjų, poliglotas, labai geras oratorius, bibliofilas.

Gimė 1892 m. vasario 14 d. Rotulių kaime Jurbarko valsč. Turėjo 5 seseris ir brolį. Tėvas anksti mirė, trys vyresnieji vaikai – brolis ir dvi seserys išvažiavo į Ameriką.

Kazys baigė rusų mokyklos 4 klases (įstojęs iškart į antrąją klasę). Mokėjo visus ūkio darbus. Ardamas prisirišdavo knygą prie žagrės ir garsiai skaitydavo. 1912 m. išlaikė liaudies mokytojo egzaminus, nuo 1914 m. mokytojavo. Prasidėjus karui, išvyko į Maskvą. 1916 m. Maskvoje išlaikė gimnazijos kurso egzaminus. Čia buvo mobilizuotas. 1916-1918 m. studijavo Maskvos un-to istorijos-filologijos fakultete. Jį baigti sutrukdė revoliucija. 1917 m. išrinktas atstovu į Petrapilio lietuvių seimą. 1918 m. grįžęs Vilniun, dirbo su J. Jablonskiu lietuvių kalbos žodyno komisijoje, o nuo 1919 m. – katalikų organizacijose. 1920 m. tapo Steigiamojo Seimo nariu, buvo žemės reformos įstatymo referentas. I ir II seimo prezidiumo sekretorius, III seimo vecepirmininkas. 1923-1925 m. Friburge (Šveicarija) įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Vienas iš Lietuvos darbo federacijos steigėjų, ilgametis jos pirmininkas, Krikščionių-demokratų partijos narys, 1920-1922 m. jos centro komiteto narys. Dekadanso laikotarpiu prijautė voldemarininkams. 1929 m. už feljetoną ,,Darbininke“ šešis mėnesius kalėjo Varnių koncentracijos stovykloje, po to (1930 m.) dar pusmečiui ištremtas į tėviškę. 1930 m. jo iniciatyva įsteigta studentų ateitininkų korporacija ,,Activitas“. 1931 m. įsteigė Lietuvos Darbo Jaunimo Sąjungą.

Atstatė tėviškę, užveisė didelį sodą. Turėjo didelę biblioteką, kurią karo metais sudegino vokiečiai. Mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių, lotynų kalbas, turėjo puikią atmintį. Buvo aukšto ūgio, nešiodavo plačiakraštę skrybėlę. Ekscentriškas, mėgo pamokslauti, bet buvo linksmas, iškalbus, visi jį mylėjo. Mėgo dainuoti. Neatsisakydavo taurelės, daug rūkė. Mylėjo moteris. Apie jį visad burdavosi inteligentai. Artimai bendravo su Lietuvos Respublikos prezidentu A. Stulginskiu, kuris yra viešėjęs Ambrozaičio tėviškėje. Čia yra vasaroję ar svečiavęsi daug garsių žmonių.

1940 m. liepos mėn. areštuotas, įkalintas IX forte ir nuteistas 8 metams lagerio. Kalėjimo kameros draugams kėlė nuotaiką, vertė daryti mankštą. Kazachstane prisistatė felčeriu, iš lagerio paleistas neaiškiomis aplinkybėmis. Atsidūrė Maskvoje, kur jam pagelbėjo L. Gira, A. Staškevičiūtė ir kt. Gavo vertėjo darbą. Kartu su tarybine kariuomene 1944 m. grįžo į Lietuvą: iš pradžių į Vilnių, paskui į Kauną. Čia dirbo viešbučio administratoriumi, Valstybinės leidyklos redaktoriumi Kaune, vertė VKP(b) istoriją, Markso veikalus. 1948 m. vėl suimtas ir nuvestas tiesiai į ešeloną. Nuvežtas į Krasnojarską, Iljinkos gyvenvietę. Ištremtas be teisės grįžti. Dirbo statines smalai. Iš Lietuvos jam atsiųsdavo vertimų. Su vyrais prie Poimos upės pasidarė tvenkinį. Vėliau, Rešiotuose dirbo geležinkelio stoties dispečeriu, svėrėju. Čia pasistatė namelį. 1953 m. vedė likimo draugę Juliją Simanauskienę, su kuria susilaukė sūnaus Kazio Vytauto. 1957 m. per Tris karalius Kazimieras su draugais buvo užpultas, jam perdurta ranka, sušalo. Po to diagnozuotas plaučių vėžys. Gruodžio 6 d. mirė. Palaidotas Rešiotuose. 1989 m. liepos 22 d. palaikai perkelti į Skirsnemunės kapines.

Bibliografija:

Dirbančiųjų nuodėmės ir nuopelnai rėkaujančių. – K., 1925.
Mūsų kalėjimai ir bolševizmas. – K., 1930.
Šv. Augustino valstybinės ir socialinės idėjos. – Logos, 1930 ir 1932.
Die Staatslehre Wladimir Solowjows: [Daktaro disertacija]. – Padenborn, 1927.
Sub specie aeternitatis  aut durationis; [kritika prof. Karsavino ,,O ličnosti“]. – Logos, 1930.
Rašė publicistinius straipsnius ir feljetonus į ,,Ateitį“, ,,Darbininką“, ,,Laisvę“, ,,Logos“,  ,,Tėvynės sargą“, ,,Viltį“ . Kartu su kitais išleido skaitymo vadovėlį pradžios mokyklai.


Šaltiniai:

Junevičienė D. Surink mus, Dieve, iš visų pasviečių...// Vasario 16. – 1990, kovo 6-20, p. 6-7.
http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=4083&Itemid=301