Pradžia

Renginiai

Parodos pristatymas Kaligrafijos meistro prof. Alberto Gursko kūrybos darbų parodos „Laiškai Lietuvai ir Žemaitijai“ pristatymas Jurbarko viešojoje bibliotekoje Jurbarko viešojoje bibliotekoje balandžio 21  –  gegužės 30 d. eksponuojama kaligrafijos meistro prof. Alberto Gursko ekslibrisų ir kaligrafijos darbų paroda „Laiškai Lietuvai ir Žemaitijai“ Parodos pristatymas vyks balandžio 25 d. 16 val. Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Parodą pristatys pats profesorius Albertas Gurskas, koncertuos Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos kanklininkių ansamblis „Smilga“ (mokytoja Rima Balčiūnienė), o renginį ves Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos mokytoja Inesa Bosaitė.   Albertas Gurskas – kaligrafas, pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Gime 1935 m. Ukmergės apskrityje. 1962-1968 m. studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1969 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1987 m. – docentas, nuo 1993 m. – profesorius. Buvo Vilniaus dailės akademijos Dailės pedagogikos, vėliau – Grafikos katedros vedėjas. Menininko veikla plati ir įvairiabriaunė. Savo kūrybinėje, pedagoginėje ir visuomenininėje veikloje jis paliko ženklių pėdsakų. Ryškiausi pėdsakai – kaligrafijos srityje: sukurta lietuviškoji kaligrafijos mokykla, parengtas ir išleistas metodinis leidinys  Kaligrafijos ir šrifto pagrindai,  sukurta daug originalių kaligrafinių kompozicijų. Leidinys sulaukė tokio populiarumo tarp užsieniečių, kad jis buvo papildytas ir išleistas pakartotinai anglų kalba. Gurskas – daugybės puikių šriftinių plakatų, logotipų, gyvuojančių ir nesenstančių jau nemažai dešimtmečių, ir daugelio ekslibrisų autorius. Jis sukūrė Širvintų, Žeimelių, Deltuvo, Užpalių, Labanoro herbus, nemažai paminklinių lentų, apipavidalino daug knygų. Pažymėtina ilgalaikė jo veikla Lietuvos heraldikos, Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisijose, pirmininkavimas Lietuvos ir Čekijos draugijai. Profesoriaus manymu, prasmingiausia jo veikla – pedagoginis darbas. Jubiliejiniame savo kūrybos leidinyje jis teigia: „Pedagoginis darbas man artimiausias, čia aš galiu išreikšti save, jaučiuosi reikalingas ir galiu pasidalyti žiniomis, patirtimi su studentai ir dailės mokytojais. Ramu, kai jauti perdavęs estafetės lazdelę į rankas, kurios tęs tavo darbą. Čia išaugo pripažinti šrifto kūrėjai – Algis Kliševičius, Rimvydas Kepežinskas, Aušra Lisauskienė, Ieva Babilaitė, Zita Inčirauskienė, Virginija Kalinauskaitė, Rūta Mozūraitė, kurie jau ugdo savo mokinius. Čia aš ir matau savo pedagoginės veiklos prasmę.“ art.news. lt informacija  https://artnews.lt/renginys/alberto-gursko-kurybos-paroda-vda-galerijoje-akademija 2025 Balandžio 25 d. 16:00 - 18:00
Knygos pristatymas Rasos Kaubrytės–Šimkevičienės knygos „Nėrimo raštai“ ir autorinių darbų parodos pristatymas Jurbarko viešojoje bibliotekoje Balandžio 22 d. 15 val. kviečiame į susitikimą su Rasa Kaubryte–Šimkevičiene: susitikimo metu bus pristatomos knyga „Nėrimo raštai“ ir autorinių darbų paroda.   Išskirtinę Rasos Kaubrytės - Šimkevičienės darbų kolekciją galite apžiūrėti Jurbarko viešojoje bibliotekoje balandžio 14 – gegužės 2 dienomis. Nepatingėkite, atvažiuokite, sielai bus atgaiva.     Kas bendro tarp žodžių nėriniai ir nerti? Kažkur gilumoje lyg ir buvo suvokimas, bet niekad apie tai nesusimąsčiau, kol Rasa Kaubrytė Šimkevičienė to garsiai neįvardino. Tai lietuviškoji joga, gongai ir meditacijos. Tai mūsų tapatybės DNR, užkoduotas ritmiškai pasikartojančiuose raštuose. Tik į transo būseną paniręs nerėjas nurimsta ir neria ne tik tobulo lygumo raštus, bet ir pats išnyra kitose dimensijose, kitose erdvėse ir platybėse. Rasa sako, jog bandydama perpiešti nėrinių schemas ji galėjo labai greitai įvardinti, ar nerėjas buvo ten ar čia. To, kuris TEN - nėrinių raštai tobuli, be jokių klaidų, o tų, kurie buvo čia - kilpelės, mazgeliai, klaidos, klaidelės... Prieš keletą metų į Rasos rankas papuolė nėriniuotos pagalvės. Pagalvės iš Vilkijos krašto. Rasa iš Mažeikių. Ten vis dar Žemaitija, čia - istorinė Žemaitija. Tačiau tokių pagalvių Rasa nebuvo mačiusi. Tie raštai užburiantys, įtraukiantys, hipnotizuojantys, bet... Šiandieninė buitis sustingusi ties kiniškomis šabloninėmis gėrybėmis ir plastiko pilimis. Nebeliko vietos nei nėriniuotoms pagalvėms, nei nėriniams. Vieną dieną Rasai, siuvimo technologei, kilo mintis - o jei pagalvių nėriniams suteikus dar vieną šansą Taip gimė išskirtinių suknelių, marškinių ir palaidinių kolekcija. Kai pirmą kartą FB platybėse pamačiau tas erdvėje plevesuojančias baltut baltutėles sukneles su pagalvių nėriniais, netekau amo. Tobula tobulybė. Estetika ir maksimalaus minimalizmo prabanga. Pagarba mamoms, močiutėms, senelėms, baboms ir jų darbštumui bei kūrybiškumui. Rasa ne tik surinko įspūdingą nėrinių kolekciją, bet valandų valandas praleido skaičiuodama ir perpiešdama nėrinių schemas. Nesuskaičiuojamos akimirkos prabėgo ir perneriant nėrinius, kurie tapo įspūdingos rūbų kolekcijos akcentais. Pagalvių nėriniai sugulė ir į dvikalbę knygą, kuri drąsiai gali pretenduoti į mūsų kultūros vizitinės kortelės statusą. Asketiškos ir tuo pačiu be galo jautrios Gediminas Skrandis Banaitis ir Arūnas Zelanskas nuotraukos šią kolekciją jau išsaugojo ateities kartoms. Kartoms, kurios jautrios savasties genui.   Skaitmeninio turinio kūrėjo „Sraigūnas Lėtūnas“ informacija. 2025 Balandžio 22 d. 15:00 - 16:00
Parodos eksponavimas Kaligrafijos meistro prof. Alberto Gursko ekslibrisų ir kaligrafijos darbų paroda „Laiškai Lietuvai ir Žemaitijai“ Jurbarko viešojoje bibliotekoje Jurbarko viešojoje bibliotekoje balandžio 22  –  gegužės 30 d. eksponuojama kaligrafijos meistro prof. Alberto Gursko ekslibrisų ir kaligrafijos darbų paroda „Laiškai Lietuvai ir Žemaitijai“ Parodos pristatymas vyks balandžio 25 d. 16 val.   Albertas Gurskas – kaligrafas, pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Gime 1935 m. Ukmergės apskrityje. 1962-1968 m. studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1969 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1987 m. – docentas, nuo 1993 m. – profesorius. Buvo Vilniaus dailės akademijos Dailės pedagogikos, vėliau – Grafikos katedros vedėjas. Menininko veikla plati ir įvairiabriaunė. Savo kūrybinėje, pedagoginėje ir visuomenininėje veikloje jis paliko ženklių pėdsakų. Ryškiausi pėdsakai – kaligrafijos srityje: sukurta lietuviškoji kaligrafijos mokykla, parengtas ir išleistas metodinis leidinys  Kaligrafijos ir šrifto pagrindai,  sukurta daug originalių kaligrafinių kompozicijų. Leidinys sulaukė tokio populiarumo tarp užsieniečių, kad jis buvo papildytas ir išleistas pakartotinai anglų kalba. Gurskas – daugybės puikių šriftinių plakatų, logotipų, gyvuojančių ir nesenstančių jau nemažai dešimtmečių, ir daugelio ekslibrisų autorius. Jis sukūrė Širvintų, Žeimelių, Deltuvo, Užpalių, Labanoro herbus, nemažai paminklinių lentų, apipavidalino daug knygų. Pažymėtina ilgalaikė jo veikla Lietuvos heraldikos, Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisijose, pirmininkavimas Lietuvos ir Čekijos draugijai. Profesoriaus manymu, prasmingiausia jo veikla – pedagoginis darbas. Jubiliejiniame savo kūrybos leidinyje jis teigia: „Pedagoginis darbas man artimiausias, čia aš galiu išreikšti save, jaučiuosi reikalingas ir galiu pasidalyti žiniomis, patirtimi su studentai ir dailės mokytojais. Ramu, kai jauti perdavęs estafetės lazdelę į rankas, kurios tęs tavo darbą. Čia išaugo pripažinti šrifto kūrėjai – Algis Kliševičius, Rimvydas Kepežinskas, Aušra Lisauskienė, Ieva Babilaitė, Zita Inčirauskienė, Virginija Kalinauskaitė, Rūta Mozūraitė, kurie jau ugdo savo mokinius. Čia aš ir matau savo pedagoginės veiklos prasmę.“ art.news. lt informacija  https://artnews.lt/renginys/alberto-gursko-kurybos-paroda-vda-galerijoje-akademija 2025 Balandžio 22 d. 10:00 - Gegužės 30 d. 18:00
Kino filmas SENGIRĖS KINAS Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Filmo „Upė“ peržiūra JURBARKO VIEŠOJOJE bibliotekoje kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ pristato antrąjį programos filmą –  „Upė“ Balandžio 16 d. 17 val. Jurbarko viešojoje bibliotekoje kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas „Sengirės kinas“ pristatys antrąjį savo programos filmą – „Upė“. Tai vizualiai stulbinanti dokumentinė odisėja apie tai, kaip upės formavo mūsų planetos kraštovaizdžius ir žmonijos istoriją.   Filmas kviečia leistis į kelionę laiku per šešis žemynus ir, pasitelkęs palydovinį filmavimą bei įspūdingą kinematografiją, atskleidžia upes bei jų laukinę prigimtį iš dar nematytų perspektyvų. Tai hipnotizuojantis, bet kartu įspėjantis kūrinys, kuriame vaizdo, Australijos kamerinio orkestro ir žymios roko grupės „Radiohead“ sukurto muzikinio takelio bei „Oskarų“ apdovanojimų laureato Willem Defoe įgarsinto poetiško pasakojimo dermė pabrėžia ne tik upių didybę, bet ir jų trapumą. Nemokamą seansą pradės ichtiologo, Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (ICES), Lietuvos hidrobiologų draugijos ir netrukus startuosiančio projekto „Nemunas 2.0“ projekto valdybos nario dr. Kęstučio Skrupskelio video-pristatymas. Jame jis apžvelgs Lietuvos upių būklę, žmogaus veiklos daromą poveikį joms ir pakvies įsigilinti į filme gvildenamas gamtos trapumo, tarpusavio ryšio ir atsakomybės temas. Šio mėnesio „Sengirės kino“ partneris – „Nemunas 2.0“. Tai labdaros ir paramos fondas, siekiantis išsaugoti didžiausią Lietuvos upę ateities kartoms. Fondo tikslas – kurti atvirą upės ekosistemų monitoringą, leidžiantį operatyviai nustatyti taršos šaltinius, užkirsti kelią teršimui ir skatinti visuomenės įsitraukimą į upių apsaugą.  „Derėtų suprasti, kad Nemunas Lietuvai – tai kur kas daugiau nei vanduo, energija ar žuvys, kad jo svarba krašto gamtai istorijai, kultūrai, tautos savasčiai yra ne mažesnė kaip Nilo upės Egipto civilizacijai. Ar mūsų kraštą dar bus galima vadinti Nemuno šalimi, ar praskaidrės jo vandenys, ar Nemunas ir toliau išliks gyvybės keliu, jungiančiu įvairių šalių gamtą ir žmones – tai priklauso ir nuo mūsų visų“,– sako botanikas, biomedicinos mokslų daktaras ir „Nemunas 2.0“ ambasadorius Mindaugas Lapelė. „Antruoju programos filmu pasirinkome „Upę“, nes jo tema Lietuvoje šiandien itin karšta ir aktuali. Viešojoje erdvėje girdėti daug diskusijų apie upių panaudą ir apsaugą, tačiau konstruktyvaus pokalbio tarp skirtingų požiūrių labai stinga. Mūsų siūlomas filmas leidžia pažvelgti plačiau – jame į upes žiūrima ne tik kaip į gyvastį, kurios tėkmė formavo pasaulį, bet ir kaip civilizacijų lopšį, žmogaus išgyvenimo sąlygą. Atrenkant filmus, mums svarbu, kad juose sudėtingos temos būtų atskleistos jautriai ir formaliai įdomiu keliu. Tikime, kad tai padeda užmegzti artimesnį ryšį su žiūrovais bei paskatinti juos apie ateitį mąstyti giliau, plačiau, nepatogiau“, – pasakoja projekto organizatorės Aistė Račaitytė ir Silvija Duoblytė.  „Sengirės kinas“ – tai kiną, aplinkosaugą ir edukaciją jungiantis projektas, kurio pagrindas – kartą per mėnesį vienu metu Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose bei kultūros centruose rodomi dokumentinio kino seansai. Rūpestingai atrinkti filmai iš viso pasaulio apie gamtos įstabumą ir pažeidžiamumą bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Filmų programą lydės gyvi susitikimai, diskusijos, ekskursijos ir kiti renginiai, atkreipiantys dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.  Daugiau informacijos: www.sengireskinas.lt    Seansas yra nemokamas ir vyks balandžio 16 d. 17 val. JURBARKO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE, ir dar daugiau nei 60-yje bibliotekų visoje Lietuvoje.  2025 Balandžio 16 d. 17:00 - 19:00
Parodos eksponavimas Rasos Kaubrytės-Šimkevičienės autorinių darbų paroda Jurbarko viešojoje bibliotekoje Balandžio 22 d. 15 val. kviečiame į susitikimą su Rasa Kaubryte–Šimkevičiene: susitikimo metu bus pristatomos knyga „Nėrimo raštai“ ir autorinių darbų paroda.   Išskirtinę Rasos Kaubrytės–Šimkevičienės darbų kolekciją galite apžiūrėti Jurbarko viešojoje bibliotekoje balandžio 14 – gegužės 2 dienomis. Nepatingėkite, atvažiuokite, sielai bus atgaiva.     Kas bendro tarp žodžių nėriniai ir nerti? Kažkur gilumoje lyg ir buvo suvokimas, bet niekad apie tai nesusimąsčiau, kol Rasa Kaubrytė Šimkevičienė to garsiai neįvardino. Tai lietuviškoji joga, gongai ir meditacijos. Tai mūsų tapatybės DNR, užkoduotas ritmiškai pasikartojančiuose raštuose. Tik į transo būseną paniręs nerėjas nurimsta ir neria ne tik tobulo lygumo raštus, bet ir pats išnyra kitose dimensijose, kitose erdvėse ir platybėse. Rasa sako, jog bandydama perpiešti nėrinių schemas ji galėjo labai greitai įvardinti, ar nerėjas buvo ten ar čia. To, kuris TEN - nėrinių raštai tobuli, be jokių klaidų, o tų, kurie buvo čia - kilpelės, mazgeliai, klaidos, klaidelės... Prieš keletą metų į Rasos rankas papuolė nėriniuotos pagalvės. Pagalvės iš Vilkijos krašto. Rasa iš Mažeikių. Ten vis dar Žemaitija, čia - istorinė Žemaitija. Tačiau tokių pagalvių Rasa nebuvo mačiusi. Tie raštai užburiantys, įtraukiantys, hipnotizuojantys, bet... Šiandieninė buitis sustingusi ties kiniškomis šabloninėmis gėrybėmis ir plastiko pilimis. Nebeliko vietos nei nėriniuotoms pagalvėms, nei nėriniams. Vieną dieną Rasai, siuvimo technologei, kilo mintis - o jei pagalvių nėriniams suteikus dar vieną šansą. Taip gimė išskirtinių suknelių, marškinių ir palaidinių kolekcija. Kai pirmą kartą FB platybėse pamačiau tas erdvėje plevesuojančias baltut baltutėles sukneles su pagalvių nėriniais, netekau amo. Tobula tobulybė. Estetika ir maksimalaus minimalizmo prabanga. Pagarba mamoms, močiutėms, senelėms, baboms ir jų darbštumui bei kūrybiškumui. Rasa ne tik surinko įspūdingą nėrinių kolekciją, bet valandų valandas praleido skaičiuodama ir perpiešdama nėrinių schemas. Nesuskaičiuojamos akimirkos prabėgo ir perneriant nėrinius, kurie tapo įspūdingos rūbų kolekcijos akcentais. Pagalvių nėriniai sugulė ir į dvikalbę knygą, kuri drąsiai gali pretenduoti į mūsų kultūros vizitinės kortelės statusą. Asketiškos ir tuo pačiu be galo jautrios Gediminas Skrandis Banaitis ir Arūnas Zelanskas nuotraukos šią kolekciją jau išsaugojo ateities kartoms. Kartoms, kurios jautrios savasties genui.   Skaitmeninio turinio kūrėjo „Sraigūnas Lėtūnas“ informacija. 2025 Balandžio 14 d. 10:00 - Gegužės 02 d. 18:00
Knygos pristatymas Jono Janušausko „Igarkos dienoraščio“ pristatymas Jurbarko viešojoje bibliotekoje Kviečiame literatūros mėgėjus balandžio 9 d. 17 val. dalyvauti Jono Janušausko „Igarkos dienoraščio“ pristatyme . Renginys vyks Jurbarko viešojoje bibliotekoje, o knygą pristatys Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovės: Virginija Rudienė ir Simona Stalilionytė.  Knygą įsigyti galima elektroninėje parduotuvėje  https://parduotuve.lnm.lt/produktas/jonas-janusauskas-igarkos-dienorastis-1948-05-22-1951-06-30/.   Dienoraščio autorius Jonas Janušauskas (1914–1996), stipraus Šimkaičių valsčiaus (dabar Jurbarko r.) ūkininko sūnus, su dar dešimčia artimųjų buvo ištremtas į Igarką – užpoliarės miestą Rusijos šiaurėje. Tik įsodintas į ešeloną Varlaukio geležinkelio stotyje pradėjo rašyti dienoraštį. Tai pirmųjų, sunkiausių tremties Igarkoje metų, didelės lietuvių šeimos detali kasdienio gyvenimo kronika, autentiškas tremtyje išgyventų dienų liudijimas. Skrupulingai fiksuodamas dienos įvykius, darbo valandas, produktų kainas, sugaištą laiką eilėse, autorius atskleidžia naujų, nežinomų tremties detalių, kuria paveikų ir tikrą skurdžios ir monotoniškos tremtinių kasdienos paveikslą. Fiksuodamas net labai liūdną realybę, autorius pernelyg jos nedramatizuoja. Į santūriai dėstomą tekstą tik retkarčiais įsiterpia ilgesni pasvarstymai apie patirtą neteisybę, valdininkų abejingumą tremtinių, ypač vaikų, gyvenimo sąlygoms, apie priverstinai paliktą tėvynę. Skaitytojus patrauks ir autentiška dienoraščio kalba, vaizdūs, dažnai ironiški palyginimai, sarkastiški pastebėjimai. Laukiame Jūsų knygos pristatyme! 2025 Balandžio 09 d. 17:00 - 18:00
Parodos eksponavimas Paroda „Keliaujančios rajone: simbolinė „Signatarų trispalvė“ ir Kovo 11-osios akto kopija“ Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, Lietuvos Respublikos Seime vyko ypatinga ceremonija, kurios metu simbolinės „Signatarų trispalvės“ ir Kovo 11-osios akto kopijos buvo įteiktos jaunimui iš visos Lietuvos. Jurbarko rajonui šiame gražiame ir reikšmingame renginyje atstovavo Jaunimo reikalų tarybos narė, jaunimo darbuotoja Simona Kulikauskaitė kartu su Savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatore Sigita Kiudiene. Iškilmingos ceremonijos metu gauta trispalvė ir Kovo 11-osios akto kopija, skirta visai Jurbarko rajono bendruomenei, visus šiuos metus bus eksponuojama rajono kultūros ir švietimo įstaigose. Apie šią ypatingą patirtį ir renginio emocijas pasidalijo Simona Kulikauskaite : „Tos kelios akimirkos, kol Garbės sargyba tau įteikia valstybės vėliavą ir Nepriklausomybės Akto atkūrimo kopiją... Jos yra neužmirštamos. Tai unikalus jausmas – būti salėje su valstybės prezidentu ir pirmąja ponia, buvusiais valstybės prezidentais ir aukščiausiais šalies ministrais. Tą dieną pamačiau, kaip žmonės tikrai švenčia laisvę, ir tai mane pakerėjo. Nuo mažiausio iki didžiausio – visi laimingi, kad yra laisvi. To norėčiau palinkėti ir jums: švęsti laisvę ir būti laimingiems ne tik per šventes.“  Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje simbolinė trispalvė ir akto kopija bus eksponuojama iki 2025 m. balandžio 11 d. 2025 Kovo 12 d. 12:00 - Balandžio 11 d. 12:00
Parodos eksponavimas Romarikos Pikelienės vitražų paroda „Tarp Šiaurės ir Pietų: katalikų bažnyčių fasadų spalviniai sprendimai Lietuvoje XXI a. pradžioje“ Kovo 7 d. 17 val. bibliotekos I aukšte Romarika Pikelienė pristatys Vitražų parodą „Tarp Šiaurės ir Pietų: katalikų bažnyčių fasadų spalviniai sprendimai Lietuvoje XXI a. pradžioje“. Paroda bibliotekoje eksponuojama bus iki balandžio 5 dienos. Kviečiame aplankyti! Fotografuoti Lietuvos bažnyčias pradėjau prieš dvidešimt metų. Tada tai atrodė kaip lankomų vietovių įamžinimas asmeniniame archyve. Ilgai brandintą sumanymą nuosekliai pradėjau įgyvendinti tik 2019 m. Taip prasidėjo bažnyčių „medžioklė’’. Nuo tada fotografuoju visas savo kelyje sutiktas bažnyčias. Bažnyčių paieškos tapo mano kelionių varomąja jėga ir aistra, o įstojus į Vilniaus dailės akademijos magistro studijų „Įvietinto meno programą“, šis pomėgis įgavo meninio tyrimo pavidalą ir inspiravo sukurti meno projektą. Parodoje bus eksponuojami aštuoni vitražai: septyni perteikia Lietuvoje esančių vyskupijų (arkivyskupijų) bažnyčių fasadų spalvas, o aštuntas – visų XXI a. pradžioje Lietuvoje veikiančių katalikų bažnyčių fasadų spalvas. Projektui sukurti buvo panaudoti 1799 spalvoto ir skaidraus stiklo kvadratėliai. Dešiniajame kiekvieno vitražo kampe esantis QR kodas nuveda į bažnyčių fasadų spalvų tinklalapius. Romarika Pikelienė 2025 Kovo 07 d. 08:00 - Balandžio 05 d. 16:00
Parodos eksponavimas Piešimo ir tapybos mokyklos „Drobė, aliejus“ Tarptautinių VII ir VIII vasaros praktikų dalyvių darbų paroda „Vasaros prisiminimai Jurbarkui“ Tapybą, kurią matysite Jurbarko rajono viešojoje bibliotekoje yra 2024 m. tarptautinių praktikų, vykusių Klaipėdoje rugpjūčio 1–7 d. ir Pilies kaime I rugpjūčio 12–16 d., organizuotų piešimo ir tapybos mokyklos „Drobė, aliejus“ dalyvių darbai. Šeštus metus iš eilės, rugpjūčio pradžioje, Vilniuje esančios tapybos ir piešimo mokyklos „Drobė, aliejus“ įkūrėja Rima Blažytė, kvietė tapybos praktikus atvykti į  Klaipėdą ir Vytėnus. Praktikų motyvai šįsyk buvo Klaipėdos miestas, uostas, šalia esanti Olando kepurė ir Vytėnuose esanti VDA Panemunės Pilis, Nemunas, Pilies I kaimas. Praktikų tikslas pagilinti peizažo žanro žinias, tarpusavyje pasidalinti gerąja patirtimi, nevaržomai užsiimti savo mėgstama veikla. O praktikų iššūkiai buvo: aplinkos spalvinis santykis ir įsijautimas į čia ir dabar . Šie subtilūs pastebėjimai ir susikaupimas leido nutapyti puikiausius paveikslus, dalyviams suteikė džiaugsmo, išsilaisvinimo, pasididžiavimo, nuostabos, nusivylimo ir kt.  jausmus. Dalyviai – ir profesionalai dailininkai, ir tik pradedantys tapyti – susirinko iš Jurbarko, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir Liuksemburgo: Sigita Antanaitienė, Alma Busch, Jūra Butkevičiūtė, Jolanta Čiupkevičienė, Laimutė Čyžė, Gintarė Dapkienė, Laimutė Datkūnienė, Lina Klakauskienė, Austėja Kniškaitė, Nadežda Kovaliova, Saulius Labanauskas, Vilma Laurenčikienė, Greta Malevičienė, Viltė Mikšaitė, Gabrielė Nalivaikė, Kristina Padleckienė, Aldona Padvaiskienė, Govinda Palionytė, Jurgita Petrikienė, Genovaitė Petronienė, Romarika Pikelienė, Erika Rakašytė, Marija Stanė, Erika Šernaitė, Daina Tolpežnikienė, Milda Tverkutė, Jolanta Urbaitytė Barišauskienė, Vilius Vaikšnoras, Austėja Vaišnoraitė, Laura Vaišnorė, Guoda Varžgalytė, Ramunė Vigelė. Praktikų vadovė – Rima Blažytė. Parodos kuratorė ir architektė – Romarika Pikelienė. Malonaus žiūrėjimo! Kviečiame patiems tapti 2025 metų praktikų dalyviais. Klaipėdoje rugpjūčio 1-7 d., Vytėnuose, Panemunės pilyje, rugpjūčio 11–15 d. Informacija el. paštu tapybadrobealiejus@gmail.com, tel. +370 61627529. Iki pasimatymo! 2025 Vasario 10 d. 09:00 - Balandžio 30 d. 17:00
Balandis 2025
P A T K P Š S
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
2
3
4