Renginiai
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Kūrybinių darbų paroda „Po angelo sparnu“
Ar kada nors matėte angelą iš taip arti?
Kviečiame aplankyti unikalią kūrybinių darbų parodą „Po angelo sparnu“, kurioje eksponuojami nuostabūs angeliukai – kurti skirtingomis technikomis ir kiekvienas su savo istorija!
Darbų autoriai: Jurbarko r. specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio nariai.
Paroda eksponuojama šalia Vaikų literatūros skyriaus.
Parodą aplankyti galima iki sausio 4 dienos.
2024 Gruodžio 16 d. 09:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“ eksponuojama II aukšte, Didžiojoje salėje.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Antano Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių abstraktaus ekspresionizmo tapybos paroda Veliuonos bibliotekoje
Gruodžio 2-30 dienomis, Veliuonos bibliotekos darbo valandomis kviečiame aplankyti Antano Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių abstraktaus ekspresionizmo tapybos parodą.
Parodoje eksponuojama 14 paveikslų, kuriuose mokiniai pavaizdavo savo emocijas.
2024 Gruodžio 02 - 30 d.
10:00 - 15:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Istorijos apie Kalėdas“ Armeniškių bibliotekoje
Visą gruodžio mėnesį bibliotekoje bus eksponuojama nuotaikingų, atpažįstamų ir negirdėtų kalėdinių istorijų knygų paroda.
Linkime ramaus ir jaukaus švenčių laukimo nepamirštant skiatymo. :)
2024 Gruodžio 02 - 31 d.
10:00 - 16:00
Parodos eksponavimas
Mokinių konkursinių darbų paroda „Sakmė apie žirgą“
Kviečiame bibliotekos skaitytojus ir visus norinčius aplankyti mokinių konkursinių darbų parodą „Sakmė apie žirgą“.
Paroda eksponuojama I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus. Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Lapkričio 04 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Kūrybinių darbų paroda „Po angelo sparnu“
Ar kada nors matėte angelą iš taip arti?
Kviečiame aplankyti unikalią kūrybinių darbų parodą „Po angelo sparnu“, kurioje eksponuojami nuostabūs angeliukai – kurti skirtingomis technikomis ir kiekvienas su savo istorija!
Darbų autoriai: Jurbarko r. specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio nariai.
Paroda eksponuojama šalia Vaikų literatūros skyriaus.
Parodą aplankyti galima iki sausio 4 dienos.
2024 Gruodžio 16 d. 09:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“ eksponuojama II aukšte, Didžiojoje salėje.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Istorijos apie Kalėdas“ Armeniškių bibliotekoje
Visą gruodžio mėnesį bibliotekoje bus eksponuojama nuotaikingų, atpažįstamų ir negirdėtų kalėdinių istorijų knygų paroda.
Linkime ramaus ir jaukaus švenčių laukimo nepamirštant skiatymo. :)
2024 Gruodžio 02 - 31 d.
10:00 - 16:00
Parodos eksponavimas
Mokinių konkursinių darbų paroda „Sakmė apie žirgą“
Kviečiame bibliotekos skaitytojus ir visus norinčius aplankyti mokinių konkursinių darbų parodą „Sakmė apie žirgą“.
Paroda eksponuojama I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus. Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Lapkričio 04 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Kūrybinių darbų paroda „Po angelo sparnu“
Ar kada nors matėte angelą iš taip arti?
Kviečiame aplankyti unikalią kūrybinių darbų parodą „Po angelo sparnu“, kurioje eksponuojami nuostabūs angeliukai – kurti skirtingomis technikomis ir kiekvienas su savo istorija!
Darbų autoriai: Jurbarko r. specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio nariai.
Paroda eksponuojama šalia Vaikų literatūros skyriaus.
Parodą aplankyti galima iki sausio 4 dienos.
2024 Gruodžio 16 d. 09:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“ eksponuojama II aukšte, Didžiojoje salėje.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Mokinių konkursinių darbų paroda „Sakmė apie žirgą“
Kviečiame bibliotekos skaitytojus ir visus norinčius aplankyti mokinių konkursinių darbų parodą „Sakmė apie žirgą“.
Paroda eksponuojama I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus. Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Lapkričio 04 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Kūrybinių darbų paroda „Po angelo sparnu“
Ar kada nors matėte angelą iš taip arti?
Kviečiame aplankyti unikalią kūrybinių darbų parodą „Po angelo sparnu“, kurioje eksponuojami nuostabūs angeliukai – kurti skirtingomis technikomis ir kiekvienas su savo istorija!
Darbų autoriai: Jurbarko r. specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio nariai.
Paroda eksponuojama šalia Vaikų literatūros skyriaus.
Parodą aplankyti galima iki sausio 4 dienos.
2024 Gruodžio 16 d. 09:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“ eksponuojama II aukšte, Didžiojoje salėje.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Mokinių konkursinių darbų paroda „Sakmė apie žirgą“
Kviečiame bibliotekos skaitytojus ir visus norinčius aplankyti mokinių konkursinių darbų parodą „Sakmė apie žirgą“.
Paroda eksponuojama I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus. Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Lapkričio 04 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Kūrybinių darbų paroda „Po angelo sparnu“
Ar kada nors matėte angelą iš taip arti?
Kviečiame aplankyti unikalią kūrybinių darbų parodą „Po angelo sparnu“, kurioje eksponuojami nuostabūs angeliukai – kurti skirtingomis technikomis ir kiekvienas su savo istorija!
Darbų autoriai: Jurbarko r. specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio nariai.
Paroda eksponuojama šalia Vaikų literatūros skyriaus.
Parodą aplankyti galima iki sausio 4 dienos.
2024 Gruodžio 16 d. 09:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“ eksponuojama II aukšte, Didžiojoje salėje.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Mokinių konkursinių darbų paroda „Sakmė apie žirgą“
Kviečiame bibliotekos skaitytojus ir visus norinčius aplankyti mokinių konkursinių darbų parodą „Sakmė apie žirgą“.
Paroda eksponuojama I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus. Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Lapkričio 04 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Virtuali paroda „Aldonai Elenai Puišytei – 95“ Girdžių bibliotekoje
2025-aisiais sausio 4 d. sukanka 95 metai, kai 1930 m. Jurgeliškiuos, Jurbarko rajone gimė lietuvių poetė, eseistė, vertėja Aldona Elena Puišytė. Virtualioje parodoje bus eksponuojama iš kraštotyrininko Vytauto Lekučio asmeninio archyvo nuotraukos, kuriuose užfiksuota poetė savo gimtinėje Jurbarko rajone Jurgeliškiuose. Virtualioje parodoje bus supažindinama su poetės biografija ir kūryba.
Po sausio 4 d. Girdžių bibliotekos Facebook paskyroje ši paroda išliks.
2025 Sausio 04 d.
10:00 - 15:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Kūrybinių darbų paroda „Po angelo sparnu“
Ar kada nors matėte angelą iš taip arti?
Kviečiame aplankyti unikalią kūrybinių darbų parodą „Po angelo sparnu“, kurioje eksponuojami nuostabūs angeliukai – kurti skirtingomis technikomis ir kiekvienas su savo istorija!
Darbų autoriai: Jurbarko r. specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio nariai.
Paroda eksponuojama šalia Vaikų literatūros skyriaus.
Parodą aplankyti galima iki sausio 4 dienos.
2024 Gruodžio 16 d. 09:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“
Paroda „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai.“ eksponuojama II aukšte, Didžiojoje salėje.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Mokinių konkursinių darbų paroda „Sakmė apie žirgą“
Kviečiame bibliotekos skaitytojus ir visus norinčius aplankyti mokinių konkursinių darbų parodą „Sakmė apie žirgą“.
Paroda eksponuojama I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus. Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Lapkričio 04 d. 10:00 - 2025 Sausio
04 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Kraujo donorystė
Kraujo donorystės akcija
Sausio 7 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks Nacionalinio kraujo centro akcija.
Svarbi informacija kraujo donorams:
Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis ligomis.
Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas asmuo 18-65 metų amžiaus, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Donorų kraujo surinkimo procedūra yra saugi: naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, vienos donacijos metu paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml ir apie 30 ml privalomiems kraujo tyrimams, o visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimų rezultatus yra konfidenciali.
Donacijų trukmė: kraujo surinkimas – 6-12 min.
2025 Sausio 07 d.
10:30 - 16:00
Popietė
Poezijos ir muzikos popietė „Ką gyvenimas įrašė“, skirta Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnės 95-osioms gimimo metinėms paminėti
2025-aisiais sausio 4 d. sukaks 95 metai, kai 1930m. Jurgeliškiuos, Jurbarko rajone gimė lietuvių poetė, eseistė, vertėja Aldona Elena Puišytė.
Poezijos ir muzikos popietės metu Girdžių bibliotekoje bibliotekininkė supažindins su poetės gyvenimu ir kūryba, poeziją skaitys Jurbarko kultūros centro Girdžių skyriaus darbuotojai Loreta Zdanavičienė ir Algimantas Vizbara, dainuos Girdžių seniūnas Mindaugas Dilys. Bibliotekoje bus eksponuojama paroda iš Girdžių kraštotyrininko Vytauto Lekučio asmeninio archyvo surinktų nuotraukų ir spaudinių apie poetės gyvenimą ir kūrybą.
2025 Sausio 07 d.
14:00 - 15:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Kūrybinės dirbtuvės
Kūrybinės dirbtuvės vaikams „Laisvės žiedo dekoravimas“ Šimkaičių bibliotekoje
Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai kurs ir dekoruos lango papuošimą - Laisvės žiedą.
2025 Sausio 09 d.
15:00 - 16:00
Paskaita
Nuotolinė paskaita „Nė vienas nėra pamirštas“
Ryšių reguliavimo tarnybos projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia Jus į nuotolinę paskaitą!
2025 m. sausio 9 d., ketvirtadienį, 16:00 – 17:30 val.
Trukmė – 1,5 val.
Užsiregistruokite ir dalyvaukite! Įdomaus bei naudingo Jums klausymo!
https://docs.google.com/.../1sk.../viewform...
Į paskaitą galite jungtis nuo 15.45 val.
Paskaitos programoje:
· Trumpas projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ artimiausių skaitmeninių įgūdžių lavinimo mokymų pristatymas. Projekto vadovė Rita Karpuvienė
· Finansinio sukčiavimo prevencija kasdienėje bankininkystėje. Kaip atpažinti ir nepakliūti? AB SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
2025 Sausio 09 d.
16:00 - 17:30
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Niekas negali nugalėti tautos einančios I laisvę“ Pašaltuonio bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ Kartupių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje spaudiniai – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
09:00 - 14:00
Popietė
Popietė vaikams „Linksmai ir nuotaikingai knygų pasaulyje“ Viešvilės bibliotekoje
Popietės „Linksmai ir nuotaikingai knygų pasaulyje“ metu vaikų laukia įvairios, nuotaikingos užduotėlės ir žaidimai, naudojant knygas.
2025 Sausio 10 d.
15:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Parodos eksponavimas
Nijolės Masiulienės piešinių paroda „Spalvų ir formų žaismė“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia į Nijolės Masiulienės piešinių parodą „Spalvų ir formų žemė“. Šioje parodoje pristatomi autorės darbai, kuriuose susilieja drąsūs spalvų tonai ir įvairios formos. Kviečiame lankytojus tyrinėti spalvas, formas ir bandyti suvokti kaip visą tai veikia mūsų emocijas.
Paroda eksponuojama nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d.
2024 Gruodžio 10 d. 10:00 - 2025 Sausio
10 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Niekas negali nugalėti tautos einančios I laisvę“ Pašaltuonio bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ Kartupių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje spaudiniai – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
09:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti
Gruodžio 9 – sausio 11 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta poetės, žurnalistės, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės 80-tosioms gimimo metinėms paminėti.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 09 d. 09:00 - 2025 Sausio
11 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Niekas negali nugalėti tautos einančios I laisvę“ Pašaltuonio bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ Kartupių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje spaudiniai – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
09:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Iniciatyva
Pilietinė iniciatyva „Pergalės šviesa“
Pilietine iniciatyva „Pergalės šviesa“ prisiminkime 1991 metų sausį, kai vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę.
Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir padaliniai jungiasi prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“, todėl sausio 13-osios rytą (8.00–8.10 val.) uždegsime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes visuose languose, k ad žvakių liepsnelės plazdėtų visoje Lietuvoje vienu metu...
2025 Sausio 13 d.
08:00 - 08:15
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Renginys
Renginys „Laisvės kovų atminimas“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia visus į jaukų prisiminimų susitikimą, skirtą pagerbti Laisvės gynėjus ir prisiminti lemtingus 1991-ųjų įvykius.
Renginio metu vaišinsimės šilta arbata, dalinsimės atsiminimais apie tą laikotarpį, diskutuosime apie Sausio 13-osios reikšmę šiandienos Lietuvai. Šią ypatingą progą taip pat įprasminsime klausydami liudininkų pasakojimų bei literatūros ištraukų apie Laisvės kovas.
2025 Sausio 13 d.
10:00 - 11:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ Žindaičių bibliotekoje
Spaudinių parodoje „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ bus eksponuojamos straipsnių iškarpos iš to meto laikraščių apie kruvinuosius sausio įvykius Lietuvoje.
Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 13 - 17 d.
12:00 - 16:30
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Niekas negali nugalėti tautos einančios I laisvę“ Pašaltuonio bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ Kartupių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda „Sausio 13-osios įvykiai“ kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje spaudiniai – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 13 d.
09:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ Žindaičių bibliotekoje
Spaudinių parodoje „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ bus eksponuojamos straipsnių iškarpos iš to meto laikraščių apie kruvinuosius sausio įvykius Lietuvoje.
Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 13 - 17 d.
12:00 - 16:30
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Kartupių bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Pašaltuonio bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ Žindaičių bibliotekoje
Spaudinių parodoje „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ bus eksponuojamos straipsnių iškarpos iš to meto laikraščių apie kruvinuosius sausio įvykius Lietuvoje.
Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 13 - 17 d.
12:00 - 16:30
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Popietė
Susitikimas su broliu Mykolu Viešvilės bibliotekoje
Brolis Mykolas atvyksta į Viešvilės biblioteką - kviečiame pabūti bendrystėje su vienuoliu, Katalikų Bažnyčios kunigu, misionieriumi Lietuvoje...
Nuoroda į brolio Mykolo soc. tinkluose kuriamą turinį https://www.facebook.com/@brolismykolas
2025 Sausio 16 d.
15:00 - 16:00
Paskaita
Nuotolinė paskaita „Nė vienas nėra pamirštas“
Ryšių reguliavimo tarnybos projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia Jus į nuotolinę paskaitą!
Kada? 2025 m. sausio 16 d., ketvirtadienį, 16:00 – 17:30 val.
Trukmė – 1,5 val.
Užsiregistruokite ir dalyvaukite! Įdomaus bei naudingo Jums klausymo!
https://docs.google.com/.../1tntBsbrLY2wAaMTZ.../viewform...
Į paskaitą galite jungtis nuo 15.45 val.
Paskaitos programoje:
· Trumpas projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ vadovės Ritos Karpuvienės pasisveikinimas ir priminimas apie artimiausius skaitmeninių įgūdžių lavinimo mokymus;
· Paskaitą „Ką veikia Ryšių reguliavimo tarnyba ir kokiais klausimais galima kreiptis?“ skaitys Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Ugnė Ramaneckienė.
#Nėvienasnėrapamirštas #nuotolinėpaskaita
2025 Sausio 16 d.
16:00 - 17:30
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Kartupių bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Pašaltuonio bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ Žindaičių bibliotekoje
Spaudinių parodoje „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ bus eksponuojamos straipsnių iškarpos iš to meto laikraščių apie kruvinuosius sausio įvykius Lietuvoje.
Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 13 - 17 d.
12:00 - 16:30
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Renginys
Renginys „Eilėrašti, o tikras mano vaike...“ Skirsnemunės bibliotekoje, skirtas vaikų poetės Almos Karosaitės 80-čiui paminėti
Renginys „Eilėrašti, o tikras mano vaike...“ s kirtas vaikų poetės Almos Karosaitės 80-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti knygų parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą. Renginio metu vyks garsiniai skaitymai.
2025 Sausio 17 d.
13:00 - 14:00
Renginys vaikams
Ankstyvojo skaitymo užsiėmimai 0-3 metų vaikams
Ankstyvojo skaitymo 0-3 metų vaikams metu praktiškai pademonstruojami skirtingi skaitymo kūdikiams metodai, edukacinės, lavinamosios bei kūrybinės veiklos.
Laukiame Jūsų erdvėje šalia Vaikų literatūros skyriaus.
2025 Sausio 17 d.
16:40 - 18:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Kartupių bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Pašaltuonio bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ Žindaičių bibliotekoje
Spaudinių parodoje „Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje“ bus eksponuojamos straipsnių iškarpos iš to meto laikraščių apie kruvinuosius sausio įvykius Lietuvoje.
Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 13 - 17 d.
12:00 - 16:30
Literatūrinė paroda
Paroda „Eilės Lietuvai“ Juodaičių bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 10 - 17 d.
08:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Popietė
Mezgėjų klubo „Siūlai. Knyga. Kava.“ susitikimas
Siūlai. Knyga. Kava. Mezgėjų klubas tęsia savo jaukius susitikimus ir naujaisiais metais! Kviečiame visus mezgančius bei norinčius išmokti megzti prisijungti prie mezgėjų bendruomenės bibliotekoje! Susitikimas sausio 18 d.Vieta: Interneto skaitykla (bibliotekos II aukšte). ⏰ Laikas: 13 val. Atsineškite savo mezgimo įrankius ir gerą nuotaiką! Laukia nauji pokalbiai, idėjos ir kūrybiniai projektai!
2025 Sausio 18 d.
13:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Kartupių bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Pašaltuonio bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda
Bibliotekos I aukšte, vestibiulyje eksponuojama Tarptautinio Taikos plakato konkurso „Taika visiems“ dalyvių darbų paroda.
Parodą apžiūrėti galima bibliotekos darbo valandomis: darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
2024 Gruodžio 19 d. 08:00 - 2025 Sausio
18 d. 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Kartupių bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Pašaltuonio bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Kartupių bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ Pašaltuonio bibliotekoje
Paroda „Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos keliu“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 15 - 20 d.
08:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Sausio 6 – 20 dienomis Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama literatūros paroda apie gamtą ir gyvūnus „Gamtos grožis ir žmogaus atsakomybė: Geraldo Durrello palikimas“. Ši paroda skirta autoriaus 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Kviečiame apžiūrėti.
2025 Sausio 06 - 20 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Sausio 13-oji tautos atmintyje“ Eržvilko bibliotekoje
Sausio 13-ajai skirta literatūrinė paroda kviečia prisiminti laisvės gynėjų dieną per kūrybos prizmę. Ekspozicijoje – literatūriniai kūriniai, poezija ir istoriniai tekstai, skirti laisvės kovoms, didvyriškumui bei tautos atminčiai. Paroda skatina apmąstyti laisvės vertę ir pagerbti tuos, kurie už ją kovojo. Laukiame visų, norinčių praturtėti ir prisiliesti prie istorijos per žodžio meną bibliotekos darbo valandomis.
2025 Sausio 08 - 24 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Parodos eksponavimas
Tauro Budzio paroda „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“
2025 Sausio 27 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Kūrybinės dirbtuvės
Kūrybinės dirbtuvėlės vaikams „Sukursiu knygelę“ Skirsnemunės bibliotekoje
Kviečiame vaikus į Skirsnemunės bibliotekoje organizuojamas kūrybines dirbtuvėles „Sukursiu knygelę“.
Kūrybinių dirbtuvių metu Pilies padalinio vyresn. bibliotekininkė J. Jucikienė vaikus mokins pasidaryti knygelę. Bus naudojamas popierius, klijai. Šių kūrybinių dirbtuvėlių metu vaikams priminsime, kad šią dieną minima Tarptautinė edukacijos diena. Darbo rezultatas bus viešinamas Skirsnemunės bibliotekos Facebook paskyroje.
2025 Sausio 27 d.
11:00 - 12:00
Parodos pristatymas
Tauro Budzio parodos „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ pristatymas
Sausio 27 dieną, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga, bibliotekoje vyks Tauro Budzio parodos „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ pristatymas. Kviečiame dalyvauti.
2025 Sausio 27 d.
13:00 - 13:30
Paskaita
Nuotolinė paskaita „Nė vienas nėra pamirštas“
Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuotas ir LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamas projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ ir vėl kviečia klausytis skaitmeninius įgūdžius lavinančių paskaitų!
Kada ir kur? 2025 m. sausio 27 d., pirmadienį, 13 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos didžiojoje salėje, 2 aukšte.
Maloniai prašome UŽSIREGISTRUOTI ir atvykti gyvai arba jungtis nuotoliu: https://youtube.com/live/DaS-8mXfbKs?feature=share klausytis „Nė vienas nėra pamirštas" partnerių skaitmeninius įgūdžius lavinančių paskaitų:
Kodėl patikime finansiniais sukčiais ir kaip nepakliūti į jų pinkles? | Lietuvos banko Lietuvos banko Pinigų ir finansų statistikos skyriaus vadovė Viktorija Nikitinė
Dirbtinis intelektas lengvai ir suprantamai: pažinkime kartu | Dirbtinio intelekto lektorė Evelina Kvietkienė
Telefoninių sukčių gudrybės ir kaip nuo jų apsiginti | Tele2 Kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius
Norintiems dalyvauti bibliotekoje suteiksime prieigą prie interneto.
Sukčiai dažnai žada lengvus pinigus, pelningas investicijas ir apgaulingai pateikia įvairias situacijas. Lietuvos banko atstovės pranešimas padės suprasti, kaip sukčiai bando apgauti žmones ir ką turėtume prisiminti, kad apsisaugotume.
Kaip projektui sekėsi pirmaisiais metais? Pasižiūrėkite: https://www.youtube.com/watch?v=YDAmXXZsWCs
Apie projektą ir artimiausius projekto mokymus informacija čia: https://nevienasnerapamirstas.my.canva.site/rrt
2025 Sausio 27 d.
13:00 - 15:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Parodos eksponavimas
Tauro Budzio paroda „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“
2025 Sausio 27 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Kūrybinės dirbtuvės
Vilniaus Gaono žydų muziejuje savanoriaujančio Kilian paskaita – užsiėmimas Holokausto tema
Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Holokausto ekspozicijoje savanoriaujantis Kilian atvyksta į biblioteką. Vyks paskaita – užsiėmimas Holokausto tema apie kolaboravimą su naciais ir žmonėmis, buvusiais pasyviais stebėtojais. Labai kviečiame pasinaudoti šia galimybe ir pabendrauti istorinės atminties temomis su jaunu žmogumi, atvykusiu iš Austrijos. Bendravimas – paskaita gali vykti 2 kalbomis: anglų ir vokiečių.
2025 Sausio 28 d.
13:00 - 15:00
Popietė
Susitikimas su rašytoju Sauliumi Baltrūnu Klausučių bibliotekoje
Kviečiame visus į Klausučių bibliotekoje vyksiantį susitikimą su keliautoju, fotografu, tapytoju, rašytoju Sauliumi Baltrūnu. Kalbėsime apie pomėgius ir parašytas knygas.
2025 Sausio 28 d.
13:30 - 15:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Parodos eksponavimas
Tauro Budzio paroda „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“
2025 Sausio 27 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Parodos eksponavimas
Tauro Budzio paroda „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“
2025 Sausio 27 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Renginys vaikams
Garsiniai skaitymai „Draugystės ir svajonių kelias“
Bibliotekoje vyks garsiniai skaitymai minint garsinio skaitymo dieną.
Bus skaitomas Evelinos Daciūtės „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“, aptariama, vykdomos užduotėlės ir vaikus kviesime į kūrybines dirbtuves. Ši veikla skirta paminėti autorės 50-ąjį gimtadienį.
2025 Sausio 30 d.
10:00 - 11:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda „Draugystės ir svajonių keliais su Evelina Daciūte“
Vaikų literatūros skyriuje sausio 20 – 31 dienomis eksponuojama Evelinos Daciūtės knygų paroda. Kviečiame į biblioteką su jaunaisis skaitytojais –apžiūrėję parodą galbūt išsirinksite, ką skaitysite toliau. Laukiame Jūsų.
2025 Sausio 20 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai Baltraitiškės bibliotekoje
Sausio 22 – 31 dienomis Baltraitiškės bibliotekoje eksponuojama knygų paroda Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Kviečiame į biblioteką.
2025 Sausio 22 - 31 d.
09:00 - 13:00
Parodos eksponavimas
Tauro Budzio paroda „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“
2025 Sausio 27 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Antano Baranausko 190 metų sukakčiai
Paroda s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 17 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ Baltraitiškės bibliotekoje
Knygų paroda „Vaikų poetei Almai Karosaitei – 80“ s kirta poetės gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą talentingajai vaikų poetei Almai Karosaitei, kurios eilėraščiai jau daugybę metų džiugina mažųjų skaitytojų širdis. Parodoje pristatomi poetės kūriniai, knygų iliustracijos, nuotraukos ir biografiniai fragmentai, atskleidžiantys jos kūrybos žaismingumą ir šilumą.
2025 Sausio 17 - 31 d.
09:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
Paroda Eržvilko bibliotekoje „Gimtosios žemės poetas“
Paroda „Gimtosios žemės poetas“ s kirta poeto Antano Baranausko 190-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kviečiame aplankyti parodą, skirtą žymiajam lietuvių poetui, kalbininkui ir visuomenės veikėjui Antanui Baranauskui. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos bei knygos, atspindinčios jo gyvenimo kelią, svarbiausius kūrybos momentus ir kultūrinį palikimą. Tai puiki proga iš naujo pažinti „Anykščių šilelio“ autorių bei jo reikšmę lietuvių literatūrai.
2025 Sausio 14 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Spaudinių paroda „Didvyriai gynė mūsų laisvę“ Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų biblioteka kviečia apsilankyti parodoje „Didvyriai gynė MŪSŲ laisvę“, skirtoje Sausio 13-osios įvykių atminimui. Ši paroda ne tik primins istorinius faktus, bet ir kvies susimąstyti apie laisvės kainą bei jos išsaugojimo svarbą.
Apsilankę parodoje turėsite galimybę giliau pažinti Laisvės gynėjų istorijas, prisiminti tų dienų įvykius ir įkvėpti pasididžiavimo mūsų tautos vienybe.
2025 Sausio 13 - 31 d.
09:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Paroda skirta Kazio Borutos 120 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą rašytojo, poeto ir maištingos dvasios kūrėjo Kazio Borutos gyvenimui bei kūrybai įamžinti. Parodoje eksponuojami jo garsiausi kūriniai, dokumentai, fotografijos bei prisiminimai, atskleidžiantys rašytojo asmenybės unikalumą ir jo indėlį į lietuvių literatūrą. Prisiliesti prie „Baltaragio malūno“ ir kitų kūrinių istorijų kviečiame visus literatūros mylėtojus.
2025 Sausio 08 - 31 d.
08:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Paroda Veliuonos bibliotekoje, skirta Aldonos Elenos Puišytės 95 metų sukakčiai paminėti
Kviečiame į parodą, skirtą Jurbarko krašto poetei Aldonai Elenai Puišytei, kurios kūryba jau daugelį metų žavi skaitytojus savo jautrumu ir gilumu. Parodoje eksponuojami poetės kūriniai ir knygos, atspindinčios jos kūrybinį kelią ir gyvenimo akimirkas. Tai išskirtinė proga pažinti literatūros klasikę ir pasidžiaugti jos kūrybine branda.
Apie poetės kūrybą skaitykite Lietuvos rašytojų sąjungos svetainėje https://rasytojai.lt/rasytojai/puisyte-grigaliune-aldona-elena/
2025 Sausio 06 - 31 d.
08:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Tauro Budzio paroda „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“
2025 Sausio 27 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Tauro Budzio paroda „Pasaulio teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“
2025 Sausio 27 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui
Sausio 13 – vasario 28 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui.
Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Po Stalino mirties kalinius pradėjo leisti į tremtį. Tuo laiku į tremtį lesdavo į Altajaus kraštą. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas, norėjo, kad Alf. Svarinskas patektų į Altajų kaip kunigas. Todėl, 1954-10-03 d. spec. lageryje slapta įšventino A. Svarinską į kunigus, kad nuvykęs į tremtį galėtų patarnauti kitiems. Bet baigęs bausmę pateko ne į Altajų, o į Kauną.
Grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas 1956 – 1957 m. tarnavo altarista Kulautuvoje (Kauno r.) parapijoje. Mat grįžus iš lagerio, sovietai nei vieno kunigo neskyrė į aukštesnes pareigas. 1958 m. 3 mėnesius dirbo Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo juos tautine ir religine dvasia. 1958 m., per Velyknaktį su moksleiviais adoravo Švenčiausiąjį, o Šv. Velykų procesiją, stebėjo prie bažnyčios vartų stovėjo sovietų aktyvistai. 1958 m. gruodį dar Kulautuvoje, KGB pareigūnai jo bute padarė kratą ir rado keletą senų knygų išleistų dar nepriklausomoje Lietuvoje (tarp kurių ir A. Šapokos „Lietuvos istorija“). 1958 m. balandžio mėnesį, trečią Šv. Velykų dieną buvo areštuotas ir nuteistas antrą kartą šešiems metams, už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958 – 1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė LTSR aukščiausiasis teismas, pripažinęs Alf. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą. 1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, Alf. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu ir buvo nuolat sekamas saugumo. 1965 – 1971 m. jis buvo Miroslavo (Alytaus r.) Švenčiausios Trejybės parapijos altarista. Vėliau 9 mėnesius dirbo Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Švenčiausios Švento Kryžiaus atradimo altarista. 1971 – 1976 m. tarnavo Igliaukos (Marijampolės r.) Švento Kazimiero parapijos klebonu, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją. Kunigas Alf. Svarinskas bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1976 m. buvo ištremtas į Viduklę. Vyskupas jį pirmą kartą paskyrė į bažnyčią, o kitus paskyrimus darydavo KGB. 1976 – 1983 m. buvo Viduklės (Raseinių r.) Šventojo kryžiaus parapijos klebonu. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu. Rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes. Kasmet rengė vėlinių procesiją į kapines. Per pirmąją procesiją nubaustas nebuvo, o per kitas procesijas bausdavo po 50 rublių. Paskutinį kartą baudė visus, kurie ėjo apsirengę kamžomis. Be abejo, prilygti M. Valančiui savo bausmėmis negalėjo, nes vyskupas išmokėjo įvairių baudų už 6000 aukso rublių. Jis prašydavo leidimo, procesijai per Vėlines į kapines pas Raseinių r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Stonienę. Bet raštiško leidimo negaudavo. Paklausus kunigą, kodėl jam reikalingas raštiškas leidimas, kunigas paaiškino, kad ateis laikas kada ji išsigins savo elgesio.Todėl ir reikalingas raštiškas leidimas.
1978 m. lapkričio 13 dieną, kartu su kitais kunigais S. Tamkevičium, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičium įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti. Skelbė komitetų dokumentus ir taip išgarsino Viduklę ir tų kunigų parapijų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. kapitaliai suremontavo Viduklės bažnyčią, kuri buvo trečioji nuo žemaičių krikšto. Palaikė persekiojamo jaunimo dvasią.
Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia, 1983 m. sausio 26 dieną, Viduklėje, kunigas Alf. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą. O 1983 m. gegužės 26 dieną nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose. Per visą tą laiką jį gynė tarptautinė organizacija Amnesty Internacional Oregono miesto 48-oji grupė.
Kuomet 1988 m. lankėsi JAV prezidentas R. Reiganas Maskvoje ir paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą Alf. Svarinską. 1988 m. liepos 11 dieną kalinys buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Rugpjūčio 2 buvo ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Tėvynę. 1988 – 1990 m. jis lankė Lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų, kaip Lietuvos laisvės kovotojas. Net 11 kartų buvo susitikęs su Popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis grįžo atgal į Tėvynę. 1990 – 1991 m, Alf. Svarinskas dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu. 1991 – 1995 m. jis buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas, dimisijos pulkininkas – pirmasis šias pareigas ėjęs Lietuvoje dvasininkas.
1991 m rugsėjo 14 dieną kunigas Alf. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos aukščiausiosios tarybos, atkuriamojo seimo deputatu ir ėjo šias pareigas iki 1992 lapkričio 22 dienos. Sukilus opozicijai prieš kunigą Alf. Svarinską Seime, 1997 – 1998 m buvo paskirtas Kauno Šv. Mykolo archangelo bažnyčios rektoriumi, Lietuvos partizanų šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu. 1992-2000 m. Kunigas Alf. Svarinskas buvo perkeltas į Kovarską (Anykščių r.) ir dirbo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu. Čia jis globojo mokyklas, materialiai rėmė vargstančias šeimas, įrengė koplyčią Žibučiuose. Ėmė tvarkyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinką ir rūpinosi partizanų įamžinimu, kuriamose specialiose partizanų kapinėse. Jis pastatydino 5 ąžuolinius ornamentuotus kryžius, Lietuvos didvyriams atminti Ukmergės ir Kėdainių rajonuose. 1996 m. Gimtajame Kadrėnų kaime įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką uzimnti net 5 hektarus. Vaizdingoj vietoj prie Mūšos upės buvo pastatyta 14 kryžių stočių žyminčių ir Kristaus kančią ir partizanų kančią . Šiame parke atidengti paminklai žuvusių partizanų rinktinėms. Buvo pastatyti ornamentuoti lietuviški kryžiai Popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui R. Reiganui, ir generolui, paskutiniam karo mokyklos viršininkui Jonui Jodišiui.
Jis taip pat kūrė Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Kęstučio memorialą Kryžkalnyje.
Alf. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.) Lietuvos šalių sąjunga jį apdovanojo aukščiausiu savo apdovanojimu – Šiaulių žvaigždės ordinu. Už žmogaus teisių kovą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Jam įteiktas pirmasis Lietuvos kariuomenės padėkos ženklas – statulėlė „Lietuvos karžygys“ (2008 m.). Jis yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.
2025 Sausio 13 d. 08:00 - Vasario
28 d. 17:00