Kviečiame dalyvauti 2026 m. Jurbarko rajono kraštotyros konferencijoje „Išnykę ir nykstantys kaimai palei Nemuną“

Konferencijos dalyvių kraštotyros darbai turėtų prisidėti prie Jurbarko krašto istorinio paveldo ir atminties išsaugojimo. Darbuose gali būti nagrinėjama Nemuno pakrantėse buvusių, išnykusių ar nykstančių kaimų istorija, jų gyventojų likimai, kultūrinis paveldas, tradicijos, reikšmė krašto raidai ir išsaugojimui. Pateikti darbai bus eksponuojami parodoje ir aptariami konferencijoje Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Vilniaus g. 2, Jurbarke. Tradiciškai bus renkamas geriausias jaunojo autoriaus ir suaugusio kraštotyrininko metų darbas. Geriausių darbų autoriai bus apdovanojami.

Išnykę ir nykstantys kaimai yra neatsiejama Jurbarko krašto istorijos ir kultūrinės atminties dalis. Jų istorijos atspindi krašto žmonių gyvenimą, socialinius ir ekonominius pokyčius, tradicijų kaitą bei ryšį su Nemunu. Tyrinėjant šių kaimų praeitį, galima išsaugoti nykstančius pasakojimus, prisiminimus ir kultūros paveldą ateities kartoms, geriau suprasti Jurbarko krašto raidą ir stiprinti bendruomenės ryšį su savo krašto istorija. Kiekvienas išsaugotas pasakojimas, dokumentas ar prisiminimas tampa svarbia Jurbarko krašto atminties dalimi.

Nykstantys kaimai – tai gyvenvietės, kuriose per ilgesnį laikotarpį, paprastai per kelis dešimtmečius, gyventojų skaičius reikšmingai sumažėjo, pavyzdžiui, ne mažiau kaip 30–50 proc., ir išlieka gyventojų mažėjimo tendencija. Tokiems kaimams būdingas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių išvykimas, tuštėjančios sodybos, silpnėjantis bendruomeninis gyvenimas, taip pat nykstanti istorinė ir kultūrinė aplinka. Nykstantys kaimai yra svarbi Jurbarko krašto istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, todėl jų istorijos, žmonių gyvenimo ir išlikusios atminties fiksavimas bei išsaugojimas yra reikšmingas kraštotyros tyrimų objektas.

Kraštotyros darbai bus eksponuojami parodoje ir aptarti 2026 m. lapkričio 20 d. vyksiančioje Jurbarko rajono kraštotyros konferencijoje „Išnykę ir nykstantys kaimai palei Nemuną“.

Kraštotyros konferencijos nuostatai

Kraštotyros darbai pristatomi iki 2026 m. lapkričio 13 d. į Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros skyrių (Vilniaus g. 2, Jurbarkas) arba siunčiami el. paštu monika.nausedaite@jurbarko-rvb.lt

Kraštotyros darbų rengimo ir kitais klausimais konsultuoja Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Monika Nausėdaitė, el. paštas monika.nausedaite@jurbarko-rvb.lt, tel. (8 447) 45 115, mob. +370 633 88 189.

Reikalavimai. Svarbu žinoti:

• Tekstinio spausdinto darbo apimtis – ne mažesnė kaip 12 (A4 formato) lapų, kurio tekstinė dalis sudarytų ne mažiau kaip 6 lapus 12 dydžio šrifto teksto. Kitą dalį turėtų sudaryti kraštotyros darbo įforminimas: titulinis lapas, turinys, informacija apie darbo autorių (-ius), įvadas, išvados, panaudotos literatūros šaltinių sąrašas, iliustracinė medžiaga. Iliustracijos turi būti su aprašais, nurodomas nuotraukų autorius (vardas ir pavardė). Jei nuotrauka archyvinė, pateikti nuotraukos aprašą, nurodyti pateikėjo vardą, pavardę, metus arba laikotarpį. Kraštotyros darbo tema „Išnykę ir nykstantys kaimai palei Nemuną“. 
• Skaidrių rinkinį turi sudaryti ne mažiau 26 skaidrės, kuriose turėtų būti ne tik nuotraukos su aprašais, bet ir tekstas, kurio turėtų būti ne mažiau kaip 12 puslapių. Skaidrių rinkinys, kaip ir tekstinis darbas, taip pat turi turėti antraštę, įvadą, išvadas, turi būti nurodytas autorius ar autoriai, trumpa informacija apie juos, panaudotų šaltinių sąrašas.
• Filmuotai medžiagai galioja tie patys bendrieji reikalavimai, kaip ir tekstiniam darbui bei skaidrėms – nurodyti pavadinimą, autorių (-ius), pateikti duomenis apie juos, panaudotus šaltinius. Tekstą gali pakeisti pasakojimas, kuris turi būti aiškiai girdimas. Jeigu naudojami titrai, jie turi būti aiškiai įskaitomi, turi pakakti laiko juos perskaityti. Filmo trukmė turėtų būti ne mažiau kaip 10 minučių.
•  Mokinių kraštotyros darbo tituliniame lape nurodyti temos pavadinimą, metus, mokyklą,  mokinį ar mokinių grupę konsultavusio mokytojo vardą, pavardę.
• Tekstinis kraštotyros darbas turėtų būti pateikiamas dviem variantais – skaitmenine laikmena ir popieriniu formatu – išspausdintas kompiuteriu, numeruotais puslapiais, įsegtas. Turi būti nurodytas darbo pavadinimas, autoriaus vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, metai, kada parengtas darbas. Konkursui teikiami kraštotyros darbai turėtų būti kraštotyros darbų parodoje dar neeksponuoti.