Profesoriaus Arnoldo Piročkino darbo kambaryje saugoma jo asmeninė biblioteka – reikšminga profesoriaus kultūrinio ir mokslinio palikimo dalis.

Profesoriaus vardo fonde saugoma 1 630 fizinių leidinių. Didžiąją fondo dalį sudaro 1 616 knygų, tarp jų – 75 žodynai, 46 žinynai, 11 apžvalginių leidinių, 4 teisiniai dokumentai, 43 bibliografiniai leidiniai ir 111 mokomųjų priemonių. Fondui taip pat priklauso 9 žurnalai, 1 žemėlapis, 3 vaizdiniai dokumentai (grafikos kūriniai) ir 1 rankraštinis dokumentas.

Bibliotekoje saugomi įvairaus laikotarpio leidiniai, atspindintys profesoriaus mokslinius, kultūrinius ir literatūrinius interesus. Ypač vertingi senieji leidiniai – seniausia fonde saugoma knyga išleista 1901 m. Tai „Kudirkos išdo“ leidinys „Šunadvokatis“. 1901 m. „Varpe“ nurodoma, kad šis E. Ožeškos kūrinio leidimas buvo išleistas „Kudirkos išdo“ lėšomis.

Šiandien A. Piročkino biblioteka yra neatsiejama jo darbo kambario ekspozicijos dalis ir sudaro galimybę lankytojams geriau pažinti profesoriaus asmenybę, jo profesinę veiklą bei kultūrinį akiratį.

1. Lino raižinys, vaizduojantis Salomėjos Nėries portretą, kurį Saulius Ikamas padovanojo 1981 m. rugpjūčio 20 d. „Malonios pažinties proga“. 
2. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto istorijos-filologijos fakulteto 1955 m. lituanistų laidos vinjetė, fotografuota kai Arnoldas Piročkinas buvo 24-erių.
3. Jurbarkiečio Roberto Patronaičio fotografija A. Piročkinui padovanojo savivaldyvės vadovai Šimtmečio tilto vardo suteikimo tiltui per Nemuną proga 2018 m. rugpjūčio 24 d.
4. Jono Jablonskio nuotrauka.  
5. Jono Jablonskio tipografinis portretas iš 2010 m. vykusios Šiaulių universiteto parodos „Ex libris. Jonui Jablonskiui – 150“.
6. Karolio tiltas Prahoje, A. Piročkinui padovanojo Lietuvos ir Čekijos draugija.
7. Stalinė lempa, turkio spalvos gaubtu, pirkta 1980 metais.
8. Arnoldo Piročkino rašomoji mašinėlė „Rheinmetall GS“, pagaminta 1957 metais. Apie 1980 metus ją profesorius įsigijo iš vokiečio. Kadangi mašinėlė buvo skirta vokiečių kalbai, ant jos klavišų buvo privirintos lietuviškos raidės, pritaikant ją lietuviškam tekstui rašyti. 
9. Mechaninis laikrodis, skirta, Martai Piročkinienei, Arnoldo Piročkino žmonai, jos 28-ojo gimtadienio proga.
10. Kaulinė pieštukinė, vaizduojanti pasakos „Auksaplaukė ir trys lokiai“ herojus.
11. Rašomasis stalas, pirktas Lenkijoje 1971 metais (baldų komplektas „Hanka“).
12. Kėdė pirkta Lenkijoje 1971 metais (baldų komplektas „Hanka“).
13. Profesorius su lazda buvo neatskiriamas. Jis dažnai sakydavo: „Mano Lazdaitė – pati ištikimiausia draugaitė.“ 
14.  Arnoldo Piročkino filologijos mokslų daktaro disertacijos „Jonas Jablonskis ir jo darbų reikšmė lietuvių bendrinės kalbos raidai“ plakatas.

1. Dokumentų aplankas su įspaustu užrašu „SENASIS VILNIUS“ ir kaligrafiškais Arnoldo Piročkino inicialais.
2. Dokumentų aplankas su įspaustu užrašu „VILNIUS“, kurį Arnoldas Piročkinas gavo 1965 m. vasario 23 d., apsigynęs filologijos mokslų kandidato disertaciją ir įgijęs filologijos mokslų kandidato laipsnį.
3. Salomėjos Nėries Raštų pirmasis tomas „Širdis mana – audrų daina“, išleistas 1959 m. Knygą profesorius įsigijo savo lėšomis, ją labai vertino ir mėgo deklamuoti šiame rinkinyje publikuojamus poetės eilėraščius.
4. Akinių dėklas (šviesiai rudos spalvos odinis su metaliniu užsegimu) Arnoldo Piročkino naudotas kasdienėje veikloje.
5. Arnoldo Piročkino naudoti klasikinio modelio akiniai su šviesiais rėmeliais.
6. Profesoriaus naudotas klasikinio modelio rankinis laikrodis su baltu ciferblatu, juodu korpusu ir tamsios spalvos apyranke.
7. Dvi profesoriaus naudotos rašymo priemonės:

• Plunksnakotis su auksine plunksna, naudotas nuo studijų metų. Ilgainiui plunksna nusidėvėjo, todėl plunksnakotis pradėjo rašyti labai storu brūkšniu.
• Žalias rašiklis su sidabro spalvos dangteliu, įsigytas apie 1980 m. kasdieniam naudojimui, senojo plunksnakočio pakaitalas.

1. Arnoldo Piročkino filologijos mokslų kandidato disertacija, atspindinti jo mokslinės veiklos pradžią ir kalbotyros tyrimus.
2. Knyga „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika 1918-1940 metai“, pagal rankraštį parengtas ir 2018 m. išleistas leidinys, pristatantis Jurbarko krašto istoriją platesnei visuomenei.
3. Originalus Arnoldo Piročkino parengtas rankraštis „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika 1918-1940 metai“.

1. Profesoriaus atestatas Arnoldui Piročkinui suteiktas 1991 m. sausio 31 d.
2. Filologijos mokslų daktaro diplomas Arnoldui Piročkinui suteiktas 1988 m. gegužės 13 d.
3. Filologijos mokslų kandidato diplomas Arnoldui Piročkinui suteiktas 1965 m. vasario 23 d.
4. Docento atestatas Arnoldui Piročkinui suteiktas 1971 m. liepos 23 d.
5. Lietuvos mokslo tarybos mokslo laipsnio pažyma Arnoldui Piročkinui suteikta 1993 m. balandžio 30 d., už filologijos mokslų daktaro laipsnį, įgytą apgynus disertaciją 1987 m., Vilniaus valstybiniame universitete.
6. Lietuvos mokslo tarybos profesoriaus vardo pripažinimo pažyma Arnoldui Piročkinui suteikta 1993 m. balandžio 30 d., ja nostrifikuotas profesoriaus vardas, suteiktas 1990 m. Vilniaus universiteto tarybos siūlymu.
7. Aukštojo mokslo diplomas – Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto diplomas, liudijantis, kad Arnoldas Piročkinas, įstojęs į universitetą 1950 m., 1955 m. birželio 23 d. baigė studijas ir įgijo filologo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją.

1. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sveikinimo dokumentas, įteiktas Arnoldui Piročkinui 2011 m. liepos 16 d. Jurbarko rajono Garbės piliečio vardo suteikimo proga. Dokumentą įteikė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
2. Jurbarko rajono Garbės piliečio pažymėjimas, suteiktas Arnoldui Piočkinui 2011 m. liepos 16 d. Pažymėjimą įteikė Jurbarko rajono savivaldybės meras  b Ričardas Juška.
3. Jurbarko rajono Garbės piliečio ženklas (regalijos), suteiktas Arnoldui Piročkinui 2011 m. birželio 30 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
4. Sveikinimas 85-mečio proga, parašytas Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus ir administracijos direktorės Vidos Rekešienės, įteiktas 2016 m. vasario 25 d.