Mijo, mano Mijo
Devynmetį Bu Vilhelmą Ulsoną įsivaikino vaikų nemėgstantys dėdė Sikstenu ir teta Edla. Vieną dieną viso Stokholmo policija subruzdo. Bu Vilhelmas dingo. Išgaravo tarsi be pėdsakų. Jo mama mirė gimdydama, o tėtis dingęs be žinios, tad gal nemylimas našlaitis neapsikentęs vienatvės pabėgo?
Iš tiesų Bu Vilhelmas, draugų vadinamas Bosu, sutinka malonią krautuvininkę, kuri paprašo išsiųsti laišką ir už tai apdovanoja obuoliu. Taip prasideda virtinė įvykių, kurių dėka berniukas patenka į paslaptingąją Tolių Šalį, kurią valdo jo tėtis. Karalius princui grąžina jo vardą. Nuo šiol Bosas vadinsis Mijo. Berniukui patinka Tolių šalyje, tačiau greitai paaiškėja, kad šiame pasaulyje ne viskas yra taip nuostabu, kaip atrodė iš pradžių.