Nuo seno lietuviai kūrėsi prie vandens telkinių, nes vanduo  buvo vienas iš pragyvenimo šaltinių. Panemunių miesteliai, esantys abipus Nemuno, taip pat patvirtina šį faktą. 2007 m. vasarą Jurbarko rajono panemunių ruože buvo vykdoma kraštotyros ekspedicija „Nemuno žvejybos senosios ir dabartinės tradicijos“. Ekspedicijoje dalyvavo dvi grupės: Jurbarko ir Seredžiaus. Jurbarko grupę sudarė Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos kraštotyrininkai su mokytoja Danguole Juščiene, Seredžiuje – Margarita ir Petras Baršauskai kartu su būreliu Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos jaunųjų kraštotyrininkų. Į ekspediciją įsijungiau ir aš, Regina Kliukienė.

Žvejų kasdienybė

Dalį gyvenimo praleidusi Smalininkuose, šalia dar XIX a. pab. įrengto uosto,  kaimynystėje su žvejo Juozo Venio šeima, natūraliai išgyvenau žvejų kasdienybę. Mačiau jų sunkų darbą: džiaustomus ir taisomus tinklus, pavasarį smaluojamas valtis, girdėjau ir žvejų dainuojamas dainas, esu dalyvavusi ne vienose žvejų šventėse Palėkiuose.

Vertingos medžiagos apie žvejybą Nemune paliko tautosakininkas Pranas Virakas iš Seredžiaus, rašytojas Vladas Dautartas, studiją apie žvejybą Nemune nuo Kauno iki Smalininkų parengė dr. Laura Kazlauskienė. Apie žvejybą 1958-1973 m. rinko medžiagą ir Vilniaus universiteto studentai.

Iki Antrojo pasaulinio karo Žemės ūkio ministerija valstybinius vandenis žvejybai nuomojo iš varžytynių. Nemuno varžytynės vykdavo po Naujųjų metų ar prieš liepos 1 d.  Nemunas buvo suskirstytas 2-14 km plotais.  Ploto nuoma tapdavo visų jame žvejoti suinteresuotųjų bendru rūpesčiu, nes su plukdomaisiais tinklais žmonės juose žūklaudavo poromis, su traukiamaisiais – mažiausiai po 2-3, o gaudant stintas po 8-12 vyrų. Ilgas, 14 km ruožas, buvo tarp Šilinės ir Mituvos žiočių. Dėl jo varžydavosi Jurbarko ir Karališkių žvejai. Ties Kiduliais žvejodavo su 10-12 tinklų ir nuoma porai vyrų su laivu būdavo po 10-12 litų per metus. Žvejų pora per pavasario sezoną uždirbdavo 600-700 Lt per mėnesį, rudens – iki 500 Lt. Taigi nuomą susimokėdavo per naktį pagauta žuvimi. Nuomos mokestis ir tinklas, kurį žvejai įsigydavo pas Kauno žydą Rubiną skolon, prilygo dviejų karvių kainai.

Antrojo pasaulinio karo metais visi Nemuno žvejai privalėjo vokiečiams nuo valties duoti 4-5 centnerius žuvies per metus.

Visą straipsnį skiatykite čia – jurbarkosviesa.lt