Renginiai

Parodos eksponavimas I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus. Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą.  Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti. 2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės 17 d. 09:00 Parodos eksponavimas Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“ Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus.  Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti. 2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės 10 d. 09:00 Parodos eksponavimas Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.  Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais.  1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf. 2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės 15 d. 00:00
Renginių sąrašas
Gegužė 2024
P A T K P Š S
29
30
3
1
2

Naujienos

Naujos knygos

„Geras dalykas kaupti geras knygas, bet dar geresnis – dažniau jas skaityti“ (F. Petrarka)

Sekite naujienas ir skolinkitės jus dominančią literatūrą. Primename, kad knygas galite užsisakyti ir atnaujintame elektroninių paslaugų portale ibiblioteka.lt