Renginiai

Parodos eksponavimas I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus. Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą.  Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti. 2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės 17 d. 09:00 Parodos eksponavimas Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.  Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais.  1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf. 2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės 15 d. 00:00 Parodos eksponavimas Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą. Štai kaip save pristato pati dailininkė: „Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai  mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima. Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.  Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija . Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.  Baigiau  ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą. Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją. Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną. Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime. Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės. Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką. Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją.  Tapau septynerius metus akrilu. Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą. 2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse  dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai). 2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta. Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“   2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės 15 d. 17:00
Renginių sąrašas
Gegužė 2024
P A T K P Š S
29
30
3
1
2

Naujienos

Naujos knygos

„Geras dalykas kaupti geras knygas, bet dar geresnis – dažniau jas skaityti“ (F. Petrarka)

Sekite naujienas ir skolinkitės jus dominančią literatūrą. Primename, kad knygas galite užsisakyti ir atnaujintame elektroninių paslaugų portale ibiblioteka.lt