Birželio 13 d. 17 val. parodos „Stasys Santvaras – rankraščiuose ir laiškuose“ pristatymo metu pranešimą skaitys pedagogė Margarita Baršauskienė ir Seredžiaus bibliotekos bibliotekininkė Daiva Jankauskienė.

Apie Stasį Santvarą Robertas Keturakis yra parašęs dokumentais, laiškais ir žmonos pasakojimais pagrįstą poetinę apybraižą „Kelionė yra pažadai“ (kn. „Namai an traškančio ledo“, 1996). Parodoje išvysime rašytojų asmeninius susirašinėjimus išsaugotuose laiškuose.

Renginys skirtas paminėti Jurbarko rajone paskelbtus Išeivijos metus.

Stasys Santvaras ligi šiol nepelnytai mažai žinomas Lietuvoje, nors jis yra vienas iš žymiausių prieškario ir dabarties poetų, B. Brazdžionio, A. Miškinio, Aisčio, K. Inčiūros bendraamžis ir kūrybos bendradžygis.Gimė Jurbarko rajono Rūstekonių kaime. Mokėsi Vilniaus ir Kauno gimnazijose, studijavo dainavimą Klaipėdos konservatorijoje ir Milane. Buvo operos solistas, išvertė į lietuvių kalbą operų libretų, sukūrė keletą dramų. Tačiau didžiausių kūrybos aukštumų pasiekė poezijoje, išleisdamas apie dešimtį savo eilėraščių rinkinių.1945 metais jis emigravo ir nuo 1949 metų ligi mirties gyveno Bostone (JAV). Lietuvoje pokario metais jo pavardė buvo neminima, poezija uždrausta.

Knyga Stasio Santvaro gyvenime užimė vieną iškiliausių vietų. Knyga kaip galimybė siekti išminties, apsaugoti žodį nuo viendieniško buvimo, taip pat kaip galimybė perduoti kitiems savo dvasios atradimus. Jis daug ko atsisakydavo, kad galėtų įsigyti gerbiamo rašytojo veikalus, ir saugodavo juos su stebėtinu rūpestingumu. Skaitydamas retai palikdavo knygoje kokį nors ženklą, įrašą, pastabą, nors prie kai kurių publikacijų periodiniuose leidiniuose yra užrašęs ne vieną pastabą ar kritišką vertinimą.