Pradžia

Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms. Tamošių bibliotekoje

2024 Balandžio 02 - 30 d. 09:00 - 09:00 Tamošių padalinys
*photo*

Paroda „Partizanai, mūsų girių ąžuolai“ (Aleksandras Veverskis). Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms.  K. Veverskis yra Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams veikėjas. Brigados generolas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties). 1938 m. baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, mokėsi Karo mokykloje, 1940 m. pirmoje pusėje studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, buvo studentų ateitininkų korporacijos Kęstutis pirmininkas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau – Berlyne. 1941 08 grįžo į Lietuvą, vėl studijavo Vilniaus universitete. Nukentėjęs nuo nacių okupacinės valdžios 1941 12 13 Vilniuje su kitais įkūrė karinę ir politinę organizaciją Lietuvos laisvės armija, siekusią Lietuvos gyventojų sukilimu iškovoti nepriklausomybę; ši organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju.

Genocido aukų muziejus
K. Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, iš 1943 pirmoje pusėje įkurtų 4 apygardų vadovavo Vilniaus apygardai. 1944 07 20 jo įsakymu armija buvo suskirstyta į 2 sektorius: Organizacinį (OS) ir Veikiantįjį (VS); Veikiantysis sektorius buvo pavadintas Vanagais – tai antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. K. Veverskio vadovaujamas Vanagų organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero. Čia 1944 vasarą veikė Vanagų karinė mokomoji stovykla. 1944 07 (ar 08) K. Veverskis su generolu M. Pečiulioniu ir inžinieriumi B. Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovaujantį politinį centrą.
K. Veverskis nušautas prie Raudondvario sugriauto tilto per Nevėžį; dėl to nutrūko Lietuvos gynimo komiteto veikla, Lietuvos laisvės armija neteko organizacinio savarankiškumo. Šios armijos daugelis vadų tapo žymiais antisovietinio partizaninio karo vadais. Iš K. Veverskio 7 brolių dar 3 žuvo kovose: Bronius (slapyvardis Vijoklis; 1918–1947 12 30), Albinas (1919–1947 10 22) ir Vytas (1920–1947 12 30), kiti 3 broliai ir 3 seserys buvo išvežti į sovietinius lagerius.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos inf.