Spalio 30 - lapkričio 30 dienomis Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos I aukšte, šalia Skaitytojų skyriaus, eksponuojama paroda, skirta I. Kanto 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodą galite apžiūrėti darbo dienomis nuo 9:00 iki 18:00 val., šeštadieniais 10:00 iki 16:00 val.

2024 m. pasaulis mini lietuviškų šaknų turinčio  garsaus Prūsijos filosofo, klasikinės  vokiečių filosofijos pradininko Imanuelio Kanto 300-ųjų gimimo metinių jubiliejų. I. Kantas padarė neginčytiną įtaką filosofijos mokslui, jo istorijai, visai pasaulio kultūrai. Visame pasaulyje garsaus filosofo idėjos Vakarų filosofijos mąstyme sukėlė perversmą, tapo įtakingu liberalios minties šaltiniu, jų aktualumas neblėsta ir šiandieninėje visuomenėje.

Kanto jubiliejus taps reikšmingu įvykiu daugelyje Europos šalių – vyks mokslinės konferencijos, minėjimai ir kiti renginiai. Pompastiškai paminėti I. Kanto jubiliejų ruošėsi ir Kaliningradas. Niekas nėra taip išgarsinęs Kionigsbergo (dabartinio Kaliningrado), kaip I. Kantas. Kionigsberge/Karaliaučiuje žymusis filosofas gyveno, dirbo ir yra palaidotas, čia būdavo ypatingai pagerbiamas jo atminimas. Šiomis dienomis, kai Rusija vykdo brolžudišką karą Ukrainoje ir kai visas Vakarų pasaulis nuo jos izoliuojasi, situacija keičiasi – I. Kanto mintys agresorei darosi pavojingos. Juk savo traktate „Į amžinąją taiką“ filosofas teigė, kad „pergalingas karas neišsprendžia teisingumo problemos ir neleidžia, kad kuri nors valstybė įsigytų kitą valstybę kaip paveldėjimo, mainikavimo, perdovanojimo objektą“. JTU organizacijos pamatiniai principai iš esmės pagrįsti I. Kanto „Į amžinąją taiką“ idėjomis. Tad laisvam nuo Rusijos teroro ir agresijos pasauliui I. Kanto 300-ųjų gimimo metinių jubiliejus, jo filosofija ir idėjos įgyja ypatingą prasmę. Lietuvai gali tekti ypatingas vaidmuo, ir mes galime tą vaidmenį pabrėžti.

Lietuva ir Klaipėda (buv. Memelis) pagrįstai gali didžiuotis neginčytinomis sąsajomis su žymiuoju filosofu. I. Kanto protėvių šaknys – Klaipėdos rajone, Kantvainių kaime, o ir Klaipėdoje gyveno trys filosofo šeimos kartos – prosenelis, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi, laidojami senojoje ir naujojoje miesto bažnyčiose. Šeima turėjo nekilnojamo turto abejose uostamiesčio dalyse – Senamiestyje ir Fridricho mieste.  I. Kanto dvasia XIX a. pr. Klaipėdoje pradėtos didžiosios Prūsijos reformos (baudžiavos panaikinimas Prūsijoje, Švietimo reforma ir kt.).

Kantas parašė pratarmę „Draugo prierašas“ Christiano Gottliebo Mielckės (Kristijono Gotlybo Milkaus) vokiečių-lietuvių, lietuvių-vokiečių kalbų žodynui (1800 m.). Joje palankiai atsiliepė apie prūsų lietuvius, jų nacionalinio charakterio savybes, buities, kultūros ypatumus, žavėjosi lietuvių kalba: „…lietuvis tikrai nusipelno, idant būtų išlaikytas jo charakterio savitumas, o kadangi kalba yra svarbiausia charakterio formavimo priemonė, tai – ir  jos grynumas tiek mokykloje, tiek bažnyčioje“.

Pasitinkant I. Kanto 300-ųjų gimimo metinių jubiliejų svarbu akcentuoti kultūros sąsajas, kurios reikšmingos ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Pasaulis šias metines plačiai minės. Atsižvelgiant į Imanuelio Kanto filosofijos aktualumą šiandienos pasaulio įvykių kontekste, jo dvasia žmonijos labui įvykdytas reformas, teigiamą požiūrį į lietuvių tautą bei kalbą, ir tiesioginius jo protėvių ryšius su Klaipėdos kraštu, prašome kreiptis į LR Seimą, kad  2024-ieji metai būtų paskelbti Imanuelio  Kanto metais. Padarę šitai, visuose pasaulio forumuose galėsime pabrėžti Imanuelio Kanto ir Lietuvos tiesioginį ryšį.