Matas Martinaitis

Savamokslis menininkas kilęs iš Jurbarko, tačiau šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Reguliarus ir intensyvus piešimas prasidėjo nuo 2018 metų vasaros. 2019 metais įgyta kompiuterinės įrangos derintojo specialybė, 2024 metais – skaitmeninės komunikacijos profesinis bakalauras. Studijos niekada pernelyg nedomino ir jos neturi nieko bendra su kūryba. Tikrasis pašaukimas visada buvo menas. Ne kartą svarstęs (ir vis dar pasvarstantis) apie meno studijas Matas joms nepasiryžta.

Jaunuolio nuomone, būdamas savamokslis jis yra visiškai laisvas: gali daryti, ką nori, kaip nori ir pats iš savęs mokosi įvairiausių technikų. Beje, ir pats titulas „savamokslis“ skamba labai intriguojamai. ​

Kelias pas žiūrovą

​„Dabartinis mano didžiausias siekis ir svajonė – į meno pasaulį žengti per gyvas parodas, o ne per socialinius tinklus, kurie man jau seniai yra pabodę. Tiesa, būtent internetas padėjo man atrasti pirmuosius gerbėjus. Nors iš pradžių garsiai nesiskelbiau, kad parduodu savo kūrinius, augant žinomumui virtualioje erdvėje, žmonės patys pradėjo man rašyti ir teirautis dėl darbų įsigijimo. Savo piešiniais visada dalinuosi „Instagram“ ir kitose platformose, tad 2018 metų rudenį jose ir buvo realizuoti patys pirmieji mano darbai. ​Vėliau, nuolat kurdamas, jau pats atvirai pasiūliau galimybę įsigyti kūrinius susisiekiant asmenine žinute. Nuo 2022 metų pradėjau naudotis ir internetinėmis parduotuvėmis: kurį laiką prekiavau marškinėliais bei kita atributika su savo spauda „Redbubble“ platformoje, o šiuo metu marškinėlius su mano menu galima įsigyti bendradarbiaujant su „Artiss“. ​Socialinių tinklų dėka jau esu pardavęs daugiau nei kelis šimtus originalių darbų įvairiose pasaulio šalyse – Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje, o daugiausiai jų iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas. Lietuvoje parduota vos iki dešimties mano kūrinių.“ ​

Apie parodą ​

Šioje parodoje eksponuojami įvairūs piešiniai sukurti per pastaruosius kelerius metus. Dažniausiai idėjos ant popieriaus perkeliamos naudojant anglį ir pastelę, taip pat tušą bei paprastus tušinukus. ​Visi darbai yra be pavadinimų. Juos sugalvoti paliekama žiūrovams.

​„Manau, kad tikroji mano kūrinių prasmė yra būtent tai, ką jaučia pats žmogus, į juos žiūrėdamas. Kiekvienas iš jūsų darbuose galite įžvelgti tai, kas asmeniškai jums yra prasminga ir artima.“