„Jos širdyje, gyvenime ir kūryboje pats brangiausias žodis – Tėvynė Lietuva. ALEI RŪTAI 110“. I aukšte šalia Suaugusiųjų skyriaus iki lapkričio 29 dienos eksponuojama knygų paroda, skirta paminėti autorės sukakčiai.

Alė Rūta (tikr. Elena Nakaitė Arbienė-Arbačiauskienė) gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Sankt Peterburge, Rusijoje, mirė 2011 m. gruodžio 31 d. Santa Monicoje, JAV. 1918 m. grįžo į Lietuvą iš Peterburgo, kur po I Pasaulinio karo buvo pasitraukę jos tėvai, ir apsigyveno Rudžių kaime. Mokėsi Kamajų, Kunigiškių (Anykščių r.) mokyklose, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Studijavo 1935–1937 m. Klaipėdos pedagoginiame institute ir įgijo lietuvių kalbos mokytojos specialybę, 1943 m. baigė Vilniaus universitete lituanistines studijas, kartu dirbdama lietuvių mokytoja, bendradarbiaudama spaudoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir gyveno Vokietijoje, trumpai studijavo Vienos universitete. 1948 m. atvyko į JAV, apsigyveno Detroite, 1952 m. persikėlė į Santa Moniką, Kalifornijos valstijoje.

Dirbo įvairius darbus, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių bendruomenėje. Savaitgaliais dirbo lituanistinėse mokyklose lietuvių kalbos mokytoja.

2006 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Literatūrinę kūrybą pasirašinėjo Alės Rūtos slapyvardžiu, sukūrė per 30 įvairaus žanro kūrinių, kurių tematika – prarastoji Tėvynė ir joje likę žmonės.