Nemunas, nuo seno jungiantis miestus, galime sakyti „atplukdė“ „Mitinę pievą“ ir „Lelijavas“ iš Kauno į Jurbarką!

Nors nuo projektų pradžios, kurių metu buvo sukurti šie tekstilės meno kūriniai, praėjo nemažai laiko, tačiau gyva kelionė po miestus ir miestelius tęsiasi – iki pat vasaros pabaigos kviečiame juos tyrinėti bibliotekos Periodikos skaitykloje.

„Mitinės pievos“ ir „Lelijavos“ kompozicijoje galime įžvelgti daug, tačiau tai, kas jame ištikrųjų „užkoduota“ birželio 1-osios vakarą bibliotekoje dalinosi KKC tekstilės studijos „Gijų sodai“ vadovė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė.

„Mintis sukurti požeminio Kauno pievą kilo skaitant legendą apie mitinį Kauno Žvėrį ir jo nuotykius požeminiame ir saulėtame Kaune. Ar turi Žvėris kokią nors ypatingą savo poilsio vietą, kurios daugiau niekas nežino ir nematė? Kur ji? Kokia ji? Ar ten gyvena augalai, o gal stalaktitai? Kas ten dar gyvena? Ar Žvėris yra bandęs nerti ne gilyn į Nemuno dugną, bet nerti šalikėlį iš spalvotų siūlų? Užduodami šiuos klausimus studijoje „Gijų sodai“, atsakymus nusprendėme sukurti iš siūlų.“ – apie pirmąją idėją dalinosi mintimis idėjos autorė A. Janušaitė-Vitkūnienė.

Įdomu ir tai, kad „Mitinės pievos“ instaliacijai yra sukurtas ir specialus garso takelis (sukūrė Darius Cybulskis), kurį išgirsti galite lankydami ekspoziciją.

Fotorėmo „Lelijavas“ sukūrimo istorija kiek kitokia – siūlų likučiai, lelijų ir vienadienių gėlių mezgimas, noras išmokti austi kaišytines lelijas sujungė studijos nares ir visos kartu sukūrė nuostabią dekoraciją. Kviečiame stabtelėti ir įsiamžinti – taip, kaip padarė ir renginio dalyviai.