Ritos Pauliukaitienės knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovų karžygiai“ sutiktuvės
Rugsėjo 28 d. Jurbarko viešojoje bibliotekoje įvyko Ritos Pauliukaitienės knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovų karžygiai“ sutiktuvės. Renginį vedė bibliotekininkė Jūratė Korsakaitė. Susitikimą papuošė K. Glinskio teatro aktorių dainos, Sauliaus Ambrazaičio skaitoma vieno iš knygos herojų – Alkupėno – poezija.
Rita Pauliukaitienė - pedagogė, Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė, lituanistė, kraštotyrininkė, gidė, poetė, viena iš geriausių ir aktyviausių Lietuvoje bibliotekų savanorių, 2019 „Metų garliavietė“ švietimo srityje. Yra Kauno raj. viešosios bibliotekos Vaikų centro Sigito Gedos vardo moksleivių-literatūros bičiulių klubo pirmininkė.
Autorė yra išleidusi 5 grožinės literatūros knygeles, vieną pasakos vertimą iš ukrainiečių kalbos, taisyklingo kalbėjimo mokančią spalvinimo knygelę priešmokyklinukams „Žodžiai žodeliai“, sudariusi bukletą „Garliava, 1809-2009“, yra knygos „Justino Marcinkevičiaus pamokos“ bendraautorė. Ją labai domina istorija, todėl yra išleidusi tris knygas apie Dainavos apygardos partizanus: „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji, „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“, „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“. Taip pat sudarė knygą apie 1863 m. sukilimo dalyvius, penkių kartų kovotojų šeimą, „Bajorai Bartoševičiai – Lietuvos laisvės gynėjai, Birštono krašto kūrėjai“.
Iš daugiau kaip 20 000 žuvusių pokariu, tik aštuoniems kovotojams buvo suteiktas Laisvės karžygio vardas. Rita Pauliukaitienė jau seniai audė mintį apie juos parašyti knygą. Paskata tapo ir su ja susisiekusi Auksė Bajerčiūtė, ieškojusi, kas parašytų knygą apie jos senelį. Iš aštuonių knygoje aprašytų karžygių, trys glaudžiai susiję su mūsų kraštu, o minima ir daugiau mums žinomų partizanų. Atskiras knygos skyrius skirtas Lietuvos Laisvės deklaracijai, jos sudarymo aplinkybėms ir signatarams. Knyga gausiai iliustruota, pateikta daug dokumentų ar jų ištraukų, žmonių prisiminimų, remtasi gausybe šaltinių. Knygoje padėkota jurbarkiečiams Reginai Kliukienei ir Petrui Buitkui, bei Jurbarko bibliotekai.
Susitikimo metu knygos sudarytoja papasakojo apie septynis karžygius, o apie Konstantiną Bajerčių – jo anūkė Auksė Bajerčiūtė, pati, Ritos prikalbinta, ir parašiusi knygos skyrių apie jį. Rita Pauliukaitienė pasidžiaugė atsitiktine pažintimi su P. Buitkumi, pateikusiu knygai daug išsaugotų nuotraukų ir atsakiusiu į ne vieną klausimą. Nemažai medžiagos knygai pateikė kraštotyrininkė Regina Kliukienė, po Atgimimo ypač domėjusis ir surinkusi daug faktų, atsiminimų, nuotraukų ir kt. apie Jurbarko krašto partizanus. Ji pasidalino savo susirūpinimu, kad žmonės nesigilina į istoriją, nežino ar nenori žinoti, kad buvo sukurtas visas tinklas apsimetėlių „partizanų“, jų vardu vykdžiusių nusikaltimus. „Jeigu partizanai būtų buvę blogi žmonės, apie juos nebūtų sukurta tiek liaudies dainų. Ar žinote nors vieną gražią dainą apie stribus?- klausė ji.
Nuotraukos Auksės Bajerčiūtės