„Tas visa merkiantis lietus“

Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka nuoširdžiai dėkoja poetei, literatei Rasai Stankevičienei už bibliotekai dovanotus eilėraščių knygos „Tas visa merkiantis lietus“ (2022) egzempliorius.

Poetės eilėraščių lyrinė subjektė nemaištaudama priima besikeičiantį pasaulį, vis atsigręždama į tai, kas brangiausia – namus, artimuosius, ją supančią aplinką, pagaliau į save pačią. Labiausiai aplinkos kaita jaučiama per skirtingų metų laikų, mėnulio fazių stebėjimą, o glaudus ryšys su gamta neatsiejamas nuo namų ilgesio ir suvokimo, kad nieko geriau už juos neturėta. Prilygti galėtų tik lietaus muzika.

Kodu į eilėraščius „Tas visa merkiantis lietus“ tampa pratarmė, kurioje autorė iš jautriausių, labiausiai atmintin įsirėžusių vaikystės epizodų dėlioja asmenybės formavimosi mozaiką, kurioje ryškiausiomis spalvomis sužėri gamta, daiktai, žmonės. Toji „Žemaitynė – tarsi kraičio skrynia“, – apie gimtinę pratarmėje rašo Rasa Stankevičienė, o skaitytojai tarsi kviečiami versti knygos puslapius toliau ir stebėti, pajusti, sugerti tuos lobius, kuriuos iš kraičio skrynios vieną po kito traukia ir į eiles suguldo autorė...

Poetė gimė 1961 m. kovo 5 d. Gedžių kaime, Jurbarko rajone. Jurbarke baigė vidurinę mokyklą, po to studijavo Vilniaus universitete, baigė archeologijos-muziejininkystės studijas. Dirbo Kėdainių kraštotyros muziejuje.

Rasa Stankevičienė eiliuoti pradėjo pradinėse klasėse. Jos kūryba buvo spausdinama Jurbarko, vėliau – Kėdainių rajoninėje bei respublikinėje spaudoje. Su literate, žurnaliste Zita Zokaityte yra išleidusi poezijos knygelę „Rasazita“ (2000). Poetės kūryba išspausdinta Kėdainių literatų klubo „Varsna“, kurio nare ji yra, almanachuose „Varsna“ (2001), „Dedikacijos Kėdainių kraštui“ (2008), „Po Mikalojaus Daukšos ąžuolu" (2014), taip pat respublikiniuose literatų almanachuose „Žodis – žvakė nakty“ (2001), „Ilgesy, benami sielos paukšti“ (2006), Kėdainių rajono literatų būrelio „Likimo palėpėje“ almanachuose „Sielos žvilgsnis“ (2001), „Meilės ir skausmo žodžiai“ (2002), „Vejuosi vėją“ (2003), „Tokia maža, tokia trapi“ (2009), „Polėkis“ (2017), Kauno apskrities literatų almanache „Įsižiūrėjimai“ (2007), Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos almanachuose „Iš duonos pateka saulė“ (2008), „Švenčiausias vardas“ (2008), „Portretai“ (2009). Prisiminimų knygoje apie renginių vedėją Ireną Parnavienę „Dainoj užgesusi, širdyje likusi“ (2013) išspausdintas straipsnis-prisiminimas. Kūryba spausdinama rajoninio laikraščio „Kėdainių mugė“ literatūriniame puslapyje, respublikiniame laikraštyje „Bičiulystė“.