Ar esate bandę bent mintyse pakeliauti laiku į ateitį? Pagalvoti, kokia bus Lietuva 2050-aisiais? Kokioje valstybėje norėtume gyventi po kelių dešimtmečių, ir ką galime padaryti jau šiandien, kad šie lūkesčiai pradėtų pildytis rytoj? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje į diskusiją „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“ susirinkę jurbarkiečiai. 

Diskusijų ciklas „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“ – tai pradėtos ruošti Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo dalis. Į Lietuvos ateities projektavimą įtraukdama jos ateičiai neabejingus piliečius, akademinę bendruomenę ir įvairias asocijuotas grupes, taip pat bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Vilniaus universitetu, Seimu, Valstybės pažangos taryba Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą iki 2023 m. pavasario parengti ir Seimui pateikti ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dokumentą, kuriame būtų apibrėžtos pagrindinės valstybės raidos gairės artimiausiems keliems dešimtmečiams. 

„Diskusijas įvairiuose Lietuvos regionuose ir vietovėse organizuojame norėdami išgirsti ir įtraukti kuo įvairesnius balsus apie valstybės ateitį“, - sako šių diskusijų koordinatorė, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikė Dovilė Gaižauskienė. Pasak pašnekovės, diskusijos turi ir labai aiškų konkretų tikslą: „Siekiame kuo aiškiau įvardinti ir užfiksuoti šalies gyventojų lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities, aptarti, ką turime daryti šiandien, kad tie norai ir lūkesčiai išsipildytų ateityje“.  

Išsakytas dalyvių idėjas, įžvalgas planuojama apibendrinti, susisteminti Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA) ir panaudoti rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050” dokumentą. 

Pasak D. Gaižauskienės, šiomis diskusijomis Lietuvos žmonėms siekiama pasiųsti žinią, kad „Lietuva 2050“ nėra vien tik politikų, „ Vilniaus elito“, „iš viršaus nuleistas“ projektas: „Dalyvaudamas šiose diskusijose, kurios suplanuotos skirtinguose Lietuvos regionuose, prie strategijos rengimo su savo mintimis, ir pasiūlymais gali prisidėti kiekvienas, kuriam rūpi, kokioje valstybėje jis nori gyventi šiandien, ir kokią perduoti ateinančioms kartoms“, - pabrėžė D. Gaižauskienė. 

Jurbarkiečiai tiki valstybės progresu, daug nerimo kelia klimato kaita ir nestabili geopolitinė situacija. 

Į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką susirinkę jurbarkiečiai į diskusiją įsitraukė aktyviai, nors pripažino, kad nėra įpratę diskutuoti tokiais klausimais. Jie sakė tikintys valstybės pažanga, kad po kelių dešimtmečių Lietuvoje bus teigiamas pokytis. Paprašyti įvardinti, kokie reiškiniai kelia daugiausia nerimo, dalyviai minėjo nestabilią geopolitinę situaciją,  klimato kaitą: „Gamta yra didelis Lietuvos turtas, todėl turime ja rūpintis ir saugoti“, - sakė vienas diskusijos dalyvis.    

Gaižauskienė pabrėžė, kad ją maloniai nustebino diskusijoje dalyvavusių pagyvenusių jurbarkiečių pozityvus požiūris į ateitį ir jaunąją kartą: „Buvo išsakyta daug gražių žodžių jaunimui, jautėsi daug vilties ir pozityvaus tikėjimo jaunąją karta iš pasisakiusių senjorų“, - sakė D. Gaižauskienė. Pasak pašnekovės, didžioji dalis dalyvių išsakė mintis, kad 2050-ųjų sausio 1-ą dieną jie ir jų artimieji nubus Lietuvoje, beveik neabejojo, kad Lietuvos valstybė gyvuos. Įdomu tai, kad paklausus, ką jau rytoj jie galėtų padaryti dėl išsakytų ateities vizijų Lietuvai, dauguma dalyvių minėjo, kad jie tęs šias svarbias diskusijas  su savo artimaisiais, bendradarbiais, kaimynais, mokyklos tarybos nariais, tad Jurbarke ir toliau bus diskutuojama, dalijamasi nuomonėmis ir idėjomis, kokia turėtų būti Lietuvos ateitis.