Nors pokalbių su Marina Abramović yra daug ir laisvai prieinamų, dažniausiai jie nuslysta paviršiumi. Taikydama psichoanalizę Jeannette Fischer bando atrasti gelmines menininkės ir jos kūrybos jungtis. Ši reta ir išskirtinė prieiga atskleidžia daug neregėtų M. Abramović pusių. Moterų dialogas, nesileisdamas į terapeuto ar menininko apibendrinimus, rodo atidų tarpusavio ryšį neprimetant kitam savo žinojimo, drauge ieškant atsikartojančių struktūrų ir dinamikos. Psichoanalitikė, užčiuopusi sąmoningus ir nesąmoningus elementus, svarsto apie skausmą ir smurtą. Gilūs pokalbiai, sutelkti į asmens ir kūrybos psichoanalizę, praplečia žinias ne tik apie garsią menininkę ir jos kūrybą, bet ir apie performanso meną bei žmogaus psichikos galimybes.

Knygos „Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramović. Menininkė kalbasi su Jeannette Fischer“ pagrindas – įrašai iš keturių dienų viešnagės 2015 m. vasarą M. Abramović namuose Hadsone, papildyti psichoanalitikės komentarais ir iliustracijomis iš keturių išsamiau nagrinėtų performansų. Pokalbis vyko laisvųjų asociacijų metodu, o menininkė į šią avantiūrą leidosi siekdama geriau suprasti save ir savo kūrybą: „Rodos, tu rašai knygą man, kad mano siela praskaidrėtų. Yra dalykų, kuriuos norėčiau išsiaiškinti. Perprasti savo darbo ir gyvenimo sąsajas. Ką paimu iš asmeninio gyvenimo ir transformuoju į darbą, į kūrybą?“