2023-ieji paskelbti Juozo Gudavičiaus ir Antano Šabaniausko metais Jurbarko rajone

 Gudavičius ir Šabaniauskas paliko Lietuvos muzikos istorijoje neišdildomą atminimą, jie dirbo atkakliai mylimą darbą, puoselėjo kultūrą, kėlė tautinę dvasią. Visą                   gyvenimą abu muzikai darė tai, ką labiausiai mėgo – gyveno su muzika.

 Antanas Šabaniauskas, Lietuvos estrados dainininkas, gimė 1903 m. gruodžio 20 d. Jurbarke.

 Dainavimo pradėjo mokytis pas Jurbarko katalikų bažnyčios vargonininką Joną Pocių. Italijoje A. Šabaniauskas sėkmingai įstojo į saleziečių kongregacijos katalikų         vienuolyną, vėliau studijavo Veronoje pas D. Andželinį. Grįžus į Lietuvą, vieno atsitiktinumo metu, A. Šabaniauską pastebėjo Valstybės teatro dramos režisierius             Borisas Dauguvietis ir pakvietė stoti į operos chorą.

 Populiarumą A. Šabaniauskui atnešė įrašytos plokštelės. Londone, firmoje „Columbia Graphophone“, jis įrašė 27 solines plokšteles, į kurias pateko 44 populiarūs             šlageriai ir plokštelę su 4 liaudies dainom. Kitas įrašė Kopenhagoje. Manoma, kad tarpukariu A. Šabaniauskas įrašė 31 plokštelę.Nuo 1927 m. A. Šabaniauskas p           pradėjo    profesionalaus dainininko karjerą. Buvo Valstybės, Kauno Didžiojo teatro, Lietuvos operos ir baleto teatro choro artistas, atlikdavo ir epizodines solo partijas (G. Verdžio Traviatoje, M. A. Šarpantjė Luizoje). Dainavo Lietuvos filharmonijos kolektyvuose, Vilniaus mėgėjų choruose, rengė ir solinius koncertus, koncertavo Lietuvoje.

Nuo 1990 m. įsteigta Antano Šabaniausko premija( šiuo metu nebeteikiama).

Jis laikomas  populiariausiu tarpukario Lietuvos mažosios scenos artistu ir profesionaliosios estrados pradininku.

Šiemet minimos jo 120-osios gimimo metinės.

Juozas Gudavičius,  vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius, gimė 1873 m. sausio 13 d. Skliausčių k., Jurbarko raj. Jis buvo .

Baigęs Eržvilko pradžios mokyklą, kurį laiką muzikos mokėsi pas Varlaukio vargonininką V. Zigmantavičių. Varšuvos muzikos institute įgijo muzikos mokytojo ir karo kapelmeisterio kvalifikacijas. Nuo 1900 m. dirbo pirmuoju karinių orkestrų kapelmeisteriu.  Kaune prie „Dainos“ draugijos buvo įkūręs pirmąjį lietuvių pasaulietinį vaikų chorą. 1908 m. Skliausčiuose suorganizavo pirmąjį lietuvišką chorą, kuris nuo 11 dalyvių vėliau išaugo iki 62, o Eržvilke – pirmąjį pučiamųjų orkestrą. 1910 m. subūrė 85 žmonių chorą Nemakščiuose, dėjo pastangas, kad choras bažnyčioje giedotų lietuviškai. 1918 m. Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo. Su Tauragės jungtiniu choru (200 dalyvių) dalyvavo 1927 m. dainų šventėje Klaipėdoje. Kompozitoriaus sukurta daina „Kur giria žaliuoja“ (žodžiai K. Sakalausko-Vanagėlio) išlieka populiari iki šių dienų, skambanti visose Dainų šventėse.

Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais. Sukūrė mišių mišriam chorui, balsui ir vargonams, solo bei choro dainų, giesmių, fugų, maršų. Vargonininkavo, steigė bažnytinius ir pasaulietinius chorus, orkestrus, ugdė vargonininkus – daug prisidėjo prie muzikinės kultūros ugdymo Lietuvoje. Visas J. Gudavičiaus gyvenimas – tarnavimas Lietuvai.

Šiemet minimos jo 150-osios gimimo metinės.

2023 metų kraštiečių minėtinų datų kalendorius