Lotyniškos lietuvių literatūros tyrinėtojas, kultūros istorikas, knygotyrininkas, bibliografas, vertėjas, pedagogas

Gimė 1912 m. kovo 25 d. Ambručių k. Raudonės vlsč. Raseinių apskr. (dabar Jurbarko raj.), vidutinių valstiečių šeimoje. Gimtinėje baigęs pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1934-1939 m. sėkmingai studijavo klasikinę filologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Teko padaryti metų pertrauką, nes 1936 m. buvo pašauktas į kariuomenę. Apgynė diplominį darbą „Platono sielos nemirtingumo argumentai Faidone“.
1939 m. pradėjo dirbti lotynų kalbos mokytoju Zarasų gimnazijoje. 1940 m., universitetą perkėlus iš Kauno į Vilnių, pakviestas į klasikinės filologijos katedrą kur iki 1951 m. dėstė senąsias kalbas ir antikinę literatūrą. Vokiečių okupacijos metais (1943-1944 m.) apie 10 mėnesių dirbo vertėju priverčiamųjų darbų stovykloje. 1945-1950 m. M. Ročka ėjo istorijos ir filologijos fakulteto prodekano pareigas. 1949-1951 m. buvo lietuvių literatūros katedros vedėju. 1951-1955 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto direktoriumi, iki 1959 m. jame dėstė įvairias filologines disciplinas, dirbo užsienio literatūros katedroje. Nors nuo 1949 m. buvo komunistų partijos nariu, saugumui išsiaiškinus, kad prieškary priklausė Šaulių organizacijai, iš instituto pašalintas. 1961-1972 m. vadovavo retrospektyvinės bibliografijos skyriui Lietuvos TSR knygų rūmuose.
1949 m. apgynė kandidatinę disertaciją apie K. Donelaičio kūrinių eilėdarą. Po to ėmėsi milžiniško darbo – tyrinėti ikidonelaitinę lietuvių literatūrą, kad susidaryti jos visumos vaizdą, teisingiau įvertinti didžiojo būrų dainiaus  kūrybą. Jis manė, kad tai būtų ir mokykla vertėjams iš lotynų bei senovės graikų kalbų. 1953 m. gavo docento vardą.
1960-1961 m. Marcelinas dirbo masinėse bibliotekose, Centrinėje mokslinėje technikos bibliotekoje. Nuo 1961 m. dirbdamas Knygų rūmuose, nuo 1963 m. vadovaudamas ikitarybinės spaudos retrospektyvinės bibliografijos skyriui, Ročka buvo vienas iš „Lietuvos TSR bibliografijos“ tomų, skirtų lietuvių raštijos istorijai, rengėjų. M. Ročka rinko žinias ir sudarė XVI-XX a. Lietuvoje išėjusių lotyniškų knygų kartoteką. Jos pagrindu, jau po sudarytojo mirties, parengta lotyniškų knygų bibliografija. 1961-1970 m. publikavo straipsnių apie M. Mažvydą, K. Donelaitį, P. Roizijų, V. J. Agripą, M. K. Sarbievijų, A. Kulviečio biblioteką, humanizmą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, lotyniškąją XVI amžiaus vidurio Vilniaus poeziją. Rašė apie pirmąsias Lietuvos mokyklas, lietuvių studijas užsienio universitetuose, mokyklas ir pedagoginę mintį Mažojoje Lietuvoje ir t. t., sudarinėjo bibliografijas. Marcelino Ročkos interesų ratas buvo platus. Aktyviai dirbo ir po išėjimo į pensiją 1972 m.
Mokslininkas gilinosi ir į žymiausio XVII a. Rytų Europos poeto M. K. Sarbievijaus kūrybą, parengė spaudai „Pirmąją lietuvišką knygą“, padėjo parengti Gedimino laiškų publikaciją ir didesnę dalį M. Mažvydo kūrybinio palikimo. Rankraščiuose liko kelios monografijos, per 100 straipsnių. Neišvydo jis ir išverstų J. Bretkūno laiškų, publikuotų jo rinktiniuose raštuose.
Svarus M. Ročkos indėlis ir vertimo baruose: iš graikų kalbos išvertė Aristotelio „Poetiką“, iš prancūzų – P. Holbacho „Kišeninę teologiją“, iš lotynų – Gedimino laiškus. Taip pat yra  išvertęs M. Mažvydo, P. Roizijaus, A. Volano, J. Bretkūno, M. K. Sarbievijaus ir kt. kūrinių, laiškų.
Mokslininkas aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose, vadovavo Lietuvos ir Baltarusijos aspirantų darbams. Išugdė kultūros darbui pasišventusių žmonių būrį. Stebina ne tik Marcelino Ročkos darbų gausa, bet ir labai plati tyrimų problematika, jos universalumas. M. Ročka stovi greta žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių kultūros veikėjų.

Su žmona medike Elena užaugino tris vaikus – du sūnus ir dukrą. Mirė 1983 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje, palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Bibliografija

Rinktiniai raštai.- V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002.- 458 p.

Lietuviškoji Petro Roizijaus poezijos tematika ir jo kultūrinė veikla Lietuvoje.- V.: Mintis, 1965.- [24] p.

Lietuvių studentai Krokuvoje ir humanizmo pradžia Lietuvoje (XX a.-XVI a. pradžia).- V.: [s.n.], 1966.- [30] p.

Mykolas Lietuvis.- V.: Mokslas, 1988.- 210 p.

Стихосложение Донелайтиса: автореферат дисертации на соискание ученой степени кандидата филологических наук/ - Вилънюс 1949.- 8 с. – (Вилънюсский государственный университет. Историко-филологический факультет).

Vertimai

Aristotelis. Poetika: mokymo priemonė.- V.: Vilniaus valst. ped. inst., 1959.- 106 p., [1] portr. lap.

Holbachas P. Kišeninė teologija.-V.: Valstybinė politinės ir mokslinės lit. l-kla, 1961.- 196 p.

Gedimino laiškai/Iš lot. ir vok. k. vertė M. Ročka.- V.: Mintis, 1990.- 477 p., 1 portr. lap.: portr.

Įvertinimas

1971 m. LTSR valstybinė premija (kartu su kitais knygos „Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba“ pirmojo tomo rengėjais)

Šaltiniai

Gargasaitė D. Senosios knygos bičiulis// Bibliotekų darbas.- 1983, nr. 12, p. 32-33.

Narbutas S. Lietuvių raštijos istorikas//Pergalė.- 1983, nr. 11, p. 185-186.

Ulčinaitė E. Marcelinas Ročka: klasikas ir lituanistas (1912-1983)//Literatūra.- 2012, nr. 54, p. 118-120.: iliustr.

Zimareva O. Marcelinas Ročka//Tarp knygų.- 2012, nr. 4, p. 21-25.: iliustr.