Karo veikėjas, pulkininkas, teisininkas, lietuvių spaudos, visuomenės ir politikos veikėjas. Krašto apsaugos viceministras, tribunolo teisėjas

Gim. 1890 m. vasario 3 d. sausio 20 d. Geišių kaime Jurbarko valsč., ūkininkų Jurgio ir Onos Bylų šeimoje. Iš keturiolikos užaugo tik penki vaikai – du broliai ir trys seserys. Visi nors kiek leisti į mokslus. Sesuo Petronėlė tapo žymia pedagoge, kalbininke. Kazimieras liko kaime, jį traukė žemė. Ilgus metus buvo renkamas kaimo seniūnu. Tėvai buvo raštingi, tėvas mėgo skaityti. Namuose 1917 m. atidaryta pradinė mokykla. Joje buvo suorganizuoti chorai, vykdavo vaidinimai įvairūs vakarai ir gegužinės.

Baigė Skirsnemunės pradžios mokyklą. Toliau mokėsi Palangos progimnazijoje, kur nesunkiai gaudavo lietuviškų knygų. Ketverius metus mokėsi gubernijos centre - Kauno gimnazijoje. Čia virė vis aktyvesnis politinis gyvenimas. Jurgis pradėjo domėtis socialinės nelygybės klausimais. 1909-1914 m. studijavo Petrapilio universitete, dalyvavo studentų veikloje. 1913 m. už politinę veiklą net buvo nuteistas 15 dienų kalėti. Susipažino su teatro mokyklos studentu kraštiečiu K. Glinskiu. Studentiškomis vasaromis Byla nesyk dalyvavo Glinskio režisuotuose spektakliuose Jurbarke.

Per I pasaulinį karą 1914-1917 m. – Rusijos imperijos kariuomenės karininkas. Prisidėjo prie lietuvių karių tautinio sąjūdžio, Rusijoje prasidėjusio po 1917 m. vasario revoliucijos. Lietuviai kariai organizavo suvažiavimus, reikalavo kurti tautinius pulkus, nepriklausomybės Lietuvai. Priklausė Petrogrado įgulos lietuvių karių sąjungai, buvo jos įstatų rengimo komisijoje.

1919-1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo Generalinio štabo vietinės kariuomenės dalies viršininkas, vėliau – teisininkas. 1919 m. – brigados vadas. 1920-1922 m. Krašto apsaugos ministro padėjėjas, 1924-1926 m. – karo prokuroras. 1926 m. gavo pulkininko laipsnį. 1926-1933 m. Kauno apygardos teismo prokuroras, 1933-1940 m. – Vyriausiojo tribunolo teisėjas. 1936-1940 m. – Valstybės tarybos narys. 1934 m. parengė rinkinį „Vyriausiojo tribunolo 1924-1933 m. visuotinių susirinkimų nutarimai“. Aktyviai pridėjo prie kai kurių įstatymų leidimo, tobulinimo, vertimo iš kitų kalbų. Kūrė lietuviškus teisės terminus.

1926 m. Lietuvos universitete baigė teisės mokslus, apgynęs diplominį darbą „Lietuvos karo teismų sutvarkymo pamatiniai dėsniai“.

Nuo 1907 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, dalyvavo kuopelės veikloje. 1917 m.  dalyvavo Rusijos lietuvių seime ir jo pavestas, drauge su kitais atstovavo Lietuvai pavergtųjų tautų kongrese Kijeve.

1927  metais mirė tėvas. 1934 m. mirė motina.

Rengė spaudai įvairius profesinius leidinius: „Baudžiamojo proceso įstatymų“ vertimą į lietuvių kalbą, Vyriausiojo Tribunolo baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų ir visuotinių susirinkimų nutarimų rinkinius. Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose: „Socialdemokratas“, „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Lietuvos aidas“ „Lietuvos žinios“. 1933-1940 m. redagavo žurnalą „Teisė“.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. atleistas iš Valstybės tarybos. 1941-1944 vokiečių okupacijos metais  dirbo advokatu.

1927-1933 m. materialiai rėmė universitete studijuojančią seserį Petronėlę, samdė jai vokiečių kalbos mokytoją. Sesuo baigė Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių. Ištekėjo už Lietuvos karininko. Parvažiavęs tėviškėn, negailėdavo teisinių ar kitokių patarimų kaimynams. Labai nemėgo suktų žmonių, su tokiais kalba greit pasibaigdavo.

Karo pabaigoje susirinkę tėviškėje, Bylos tarėsi: likti, ar išvykti. Broliui Kazimierui pareiškus, kad jis liks, pasilikti apsisprendė ir kiti.

Grįžęs į Vilnių, Jurgis Byla 1944 m. suimtas, 1946 m. LTSR Aukščiausiojo teismo nuteistas ir išvežtas į Uchtos lagerį. Sesuo Magdalena su šeima tais metais taip pat ištremti. Broliui Kazimierui pasisekė pasislėpti.

Jurgis buvo labai sąžiningas, mandagus, drąsus, tikras demokratas. Namų šeimininkės vadindavo jį angelu.

Mirė 1947 m. kovo 28 d. Uchtos lageryje, Komijoje.  Ten liko ir jo palaikai. O Skirsnemunės kapinėse, šalia tėvų yra simbolinis Jurgio Bylos kapas.

Įvertinimas

1928 m. LDK Gedimino III laipsnio ordinas

Įamžinimas

Simbolinis kapas Skirsnemunės katalikų kapinėse

Pavardė įrašyta Rotulių k. Pavasarininkų aikštelės viršuje prie skulptūrinio kryžiaus „Okupantų aukoms“ esančioje lentoje (1992 m.)

Šaltiniai:

Karopčikienė D. Šviesa Lietuvai sklido iš Geišių ūkininkų šeimos// Šviesa.- 2021, spal. 9, p. 6-7.

Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Jurbarkas 2009.- K.: UAB Neolitas, 2009.- p. 83.

Kutkevičius V. Kovojęs už teisingumą, žuvo beteisis// Šviesa.- 2000, vas. 2.

Lekutis V. Teisininkui Jurgiui Bylai – 125 // Mūsų laikas.- 2015, saus. 30, p. 10.

Nuotrauka // Lietuvių enciklopedija.- Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953- T. 2 ,1954, p. 507.

Parengė J. Korsakaitė, 2022 m.