Renginiai
Renginys
Nacionalinė bibliotekų savaitės renginiai Smalininkų bibliotekoje
Nacionalinės bibliotekų savaitės metu jaunuoliai bus kviečiami į Smalininkų biblioteką pertraukų metu praleisti laiką ir pasiklausyti mėgstamos muzikos bei žaisti stalo žaidimus.
2024 Balandžio 23 - 29 d.
09:00 - 17:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Literatūrinė paroda
„Į aukštą kalną“. Paroda Baltraitiškėse
Knygų paroda, skirta J. Biliūno 145-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda eksponuojama Baltraitiškės filiale.
2024 Balandžio 10 - 30 d.
09:00 - 09:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda, skirta Jono Biliūno 145-osios gimimo metinėms
Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda, skirta rašytojo, publicisto Jono Biliūno 145-osios gimimo metinėms paminėti.
2024 Balandžio 03 - 30 d.
13:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms. Tamošių bibliotekoje
Paroda „Partizanai, mūsų girių ąžuolai“ (Aleksandras Veverskis). Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms. K. Veverskis yra Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams veikėjas. Brigados generolas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties). 1938 m. baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, mokėsi Karo mokykloje, 1940 m. pirmoje pusėje studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, buvo studentų ateitininkų korporacijos Kęstutis pirmininkas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau – Berlyne. 1941 08 grįžo į Lietuvą, vėl studijavo Vilniaus universitete. Nukentėjęs nuo nacių okupacinės valdžios 1941 12 13 Vilniuje su kitais įkūrė karinę ir politinę organizaciją Lietuvos laisvės armija, siekusią Lietuvos gyventojų sukilimu iškovoti nepriklausomybę; ši organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju.
Genocido aukų muziejus K. Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, iš 1943 pirmoje pusėje įkurtų 4 apygardų vadovavo Vilniaus apygardai. 1944 07 20 jo įsakymu armija buvo suskirstyta į 2 sektorius: Organizacinį (OS) ir Veikiantįjį (VS); Veikiantysis sektorius buvo pavadintas Vanagais – tai antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. K. Veverskio vadovaujamas Vanagų organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero. Čia 1944 vasarą veikė Vanagų karinė mokomoji stovykla. 1944 07 (ar 08) K. Veverskis su generolu M. Pečiulioniu ir inžinieriumi B. Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovaujantį politinį centrą. K. Veverskis nušautas prie Raudondvario sugriauto tilto per Nevėžį; dėl to nutrūko Lietuvos gynimo komiteto veikla, Lietuvos laisvės armija neteko organizacinio savarankiškumo. Šios armijos daugelis vadų tapo žymiais antisovietinio partizaninio karo vadais. Iš K. Veverskio 7 brolių dar 3 žuvo kovose: Bronius (slapyvardis Vijoklis; 1918–1947 12 30), Albinas (1919–1947 10 22) ir Vytas (1920–1947 12 30), kiti 3 broliai ir 3 seserys buvo išvežti į sovietinius lagerius.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos inf.
2024 Balandžio 02 - 30 d.
09:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Literatūrinė paroda
„Į aukštą kalną“. Paroda Baltraitiškėse
Knygų paroda, skirta J. Biliūno 145-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda eksponuojama Baltraitiškės filiale.
2024 Balandžio 10 - 30 d.
09:00 - 09:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda, skirta Jono Biliūno 145-osios gimimo metinėms
Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda, skirta rašytojo, publicisto Jono Biliūno 145-osios gimimo metinėms paminėti.
2024 Balandžio 03 - 30 d.
13:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms. Tamošių bibliotekoje
Paroda „Partizanai, mūsų girių ąžuolai“ (Aleksandras Veverskis). Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms. K. Veverskis yra Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams veikėjas. Brigados generolas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties). 1938 m. baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, mokėsi Karo mokykloje, 1940 m. pirmoje pusėje studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, buvo studentų ateitininkų korporacijos Kęstutis pirmininkas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau – Berlyne. 1941 08 grįžo į Lietuvą, vėl studijavo Vilniaus universitete. Nukentėjęs nuo nacių okupacinės valdžios 1941 12 13 Vilniuje su kitais įkūrė karinę ir politinę organizaciją Lietuvos laisvės armija, siekusią Lietuvos gyventojų sukilimu iškovoti nepriklausomybę; ši organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju.
Genocido aukų muziejus K. Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, iš 1943 pirmoje pusėje įkurtų 4 apygardų vadovavo Vilniaus apygardai. 1944 07 20 jo įsakymu armija buvo suskirstyta į 2 sektorius: Organizacinį (OS) ir Veikiantįjį (VS); Veikiantysis sektorius buvo pavadintas Vanagais – tai antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. K. Veverskio vadovaujamas Vanagų organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero. Čia 1944 vasarą veikė Vanagų karinė mokomoji stovykla. 1944 07 (ar 08) K. Veverskis su generolu M. Pečiulioniu ir inžinieriumi B. Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovaujantį politinį centrą. K. Veverskis nušautas prie Raudondvario sugriauto tilto per Nevėžį; dėl to nutrūko Lietuvos gynimo komiteto veikla, Lietuvos laisvės armija neteko organizacinio savarankiškumo. Šios armijos daugelis vadų tapo žymiais antisovietinio partizaninio karo vadais. Iš K. Veverskio 7 brolių dar 3 žuvo kovose: Bronius (slapyvardis Vijoklis; 1918–1947 12 30), Albinas (1919–1947 10 22) ir Vytas (1920–1947 12 30), kiti 3 broliai ir 3 seserys buvo išvežti į sovietinius lagerius.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos inf.
2024 Balandžio 02 - 30 d.
09:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Renginys vaikams
Motinos dienai skirtas renginys vaikams Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų bibliotekoje gegužės 1 ir 5 dienomis bus paminėta Mamos diena. Pradinių klasių ir vyresni mokiniai bus kviečiami kurti eilėraščius ir juos iliustruoti.
2024 Gegužės 01 - 05 d.
10:00 - 10:00
Renginys
Žygis Jurbarke partizanui Petrui Paulaičiui pagerbti
Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir „Žygių magija“ visus kviečia į žygį Jurbarke, skirtą partizanui Petrui Paulaičiui-Aidui pagerbti. Žygio starto laikas: gegužės 1 diena, 11 val.
Žygio starto vieta: Laisvės gynėjų skveras prie Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Vilniaus g. 2).
Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Jurbarko krašto žygių organizatoriais – „Žygių magija“ , – kviečia visus atrasti Jurbarką ir Petrą Paulaitį. Kviečiame į žygį „Slaptažodis: Aidas“, kuriuo siekiame prisidėti prie mokytojo, partizano Petro Paulaičio-Aido (1904–1986) metams skirtų renginių įgyvendinimo, istorijos fiksavimo bei aktyvaus prasmingo laisvalaikio populiarinimo.
Bibliotekininkai kartu „Žygių magija“ įkūrėju Luku Pilecku kviečia pėsčiomis aplankyti P. Paulaičio gimtinę ir su šiuo iškiliu kraštiečiu susijusius objektus, esančius Jurbarko miesto teritorijoje. Žygis, skirtas paminėti Petro Paulaičio 120-ąsias gimimo metines, vyktų šių metų gegužės 1 dieną. Žygeiviai startuotų ir finišuotų Jurbarko Laisvės gynėjų skvere prie Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Vilniaus g. 2). Pačioje bibliotekoje bus surengta šiam kraštiečiui skirta ekspozicija, kurią galima apžiūrėti prieš ar po žygio.
Iš bibliotekos visi žygeiviai keliaus į šio pedagogo, partizano gimtinę Kalnėnuose (Statybininkų g. 2), pasivaikštant P. Paulaičio gatve, aplankant Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnaziją (paminklinis akmuo nužudytiems P. Paulaičio mokiniams), užsukant į Jurbarko krašto muziejų (čia buvo P. Paulaičio klasė), pakeliui aplankant paminklus išniekintiems kovotojams (Muitinės g.).
Organizatoriai džiaugiasi, paruošę įdomų maršrutą – teks keliauti miesto keliukais, miško takučiais, gamtos bekele, paupiais. Visko neatskleisime, bet garantuojame, kad patirsite iki šiol nematytą Jurbarko kraštą.
Žygio startas: 2024 m. gegužės 1 dieną 11 val. Laisvės gynėjų skvere prie Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Vilniaus g. 2) Žygio planas: 10.30-11 val. Registracija (Laisvės gynėjų skvere prie Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Vilniaus g. 2); parodos, skirtos P. Paulaičiui-Aidui, lankymas Jurbarko viešojoje bibliotekoje.
Žygio trasos:
Ilgoji - iki 16 km Trumpoji - iki 3 km, skirta šeimoms su mažais vaikais. Lengvai pravažiuojama ir vežimėliais.
SVARBU ŽINOTI Šeimų trasa yra lengvai įveikiama ne tik pėsčiomis, bet ir vežimėliais, paspirtukais ir kitomis panašiomis transporto priemonėmis. Ilgojoje trasoje teks keliauti ne tik miesto keliukais, miško takais, gamtos bekele. Palijus gali būti šlapia, tad turėti omeny, renkantis aprangą ir avalynę. Ilgojoje trasoje kas 5 km bus galima pasipildyti vandens atsargas. Esant bėdai bus galima išsikviesti pagalbą (trasoje bus nurodytas tel. numeris) Renginio dalyviai patys atsako už savo ir savo turto saugumą. Kontaktinis asmuo: Lina Juškaitienė, Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kultūros renginių organizatorė tel. +370 610 0 3660 el. p. lina.juskaitiene@jurbarko-rvb.lt
Organizatoriai: Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, „Žygių magija“ Žygio partneriai: Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701-oji kuopa, Jurbarko krašto muziejus, Jurbarko A. Giedraičio-Gimnazija, Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras. Informaciniai rėmėjai: „Mūsų laikas“, „Šviesa“. Registracija į žygį https://mail.google.com/mail/u/0/#inbox/FMfcgzGxSlKsXRTBnMlWZNJPQPvMVBrL Kviečiame. Laukiame! Iki susitikimo!
2024 Gegužės 01 d.
11:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda skirta Motinos dienai Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje
Literatūrinė paroda, skirta Motinos dienai. Organizuojama Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Literatūrinė paroda
Motinos dienai skirta literatūros paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
Nuo gegužės 2 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos suaugusių literatūros skyriuje, pirmame aukšte, veikia literatūros paroda, skirta Motinos dienai.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
popietė
Popietė vaikams „Dekoruoju širdelę mamai“ Šimkaičių bibliotekoje
Į popietę Šimkaičių bibliotekoje gegužės 2 dieną, 13 val., bus pakviesti vaikai, kad galėtų pagaminti nedidelę dovanėlę brangiausiam žmogui - mamai.
2024 Gegužės 02 d.
13:00 - 14:00
Renginys vaikams
Dirbtuvėlės „Dovana mylimai Mamai“ Pilies I kaimo bibliotekoje
Dirbtuvėlės bus skirtos artėjančiai Mamos dienai. Pilies I kaimo bibliotekoje vaikai rinksis gegužės 2 dieną, 14 val. Kartu gaminsime saldžias ir iš visos širdies dovanas mamai, močiutei.
2024 Gegužės 02 d.
14:00 - 15:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Renginys vaikams
Motinos dienai skirtas renginys vaikams Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų bibliotekoje gegužės 1 ir 5 dienomis bus paminėta Mamos diena. Pradinių klasių ir vyresni mokiniai bus kviečiami kurti eilėraščius ir juos iliustruoti.
2024 Gegužės 01 - 05 d.
10:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
popietė
Popietė skirta Mamos dienai paminėti „Tau, mama“
Popietė, skirta Mamos dienai paminėti. Kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose vaikai kurs darbelį, kurį dovanos savo mamytėms.
2024 Gegužės 03 d.
14:00 - 15:00
paskaita
Vietoj istorijos pamokos. „J.Žemaitis-Vytautas: nueitas kelias ir išmoktos pamokos“. Renginys, organizuojamas Veliuonos bibliotekos
Dalyvaus LDK Kęstučio PB karys - pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Renginys skirtas mokiniams nuo 14 metų, Lietuvos jauniesiems šauliams, miestelio gyventojams. Susitikimą organizuoja Veliuonos biblioteka. Vyks Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijoje.
2024 Gegužės 03 d.
14:00 - 15:00
Edukacija
Atsisveikinsime su šiaudinių sodų ekspozicija: kviečiame į edukaciją!
Gegužės 3 dieną, 16 val., Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vilniaus g. 2) atsisveikinsime su lankytojų itin pamėgta šiaudinių sodų ekspozicija „Pavasario sodai“. Šventiniame renginyje numatyta edukacija ir koncertas. Edukaciją ves Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus tautodailininkė Birutė Šeputienė Birutė Šeputienė iš Skuodo, gros Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtiniai. Šventiniame renginyje pažadėjo dalyvauti ir tautodailininkė, asociacijos „Dangaus sodai“ įkūrėja Marija Liugienė. Kviečiame. Organizatoriai žada, kad visi edukacijos dalyviai turės progą pasigaminti originalią dovaną brangiausiam žmogui.
2024 Gegužės 03 d.
16:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda skirta Motinos dienai Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje
Literatūrinė paroda, skirta Motinos dienai. Organizuojama Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Literatūrinė paroda
Motinos dienai skirta literatūros paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
Nuo gegužės 2 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos suaugusių literatūros skyriuje, pirmame aukšte, veikia literatūros paroda, skirta Motinos dienai.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Renginys vaikams
Motinos dienai skirtas renginys vaikams Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų bibliotekoje gegužės 1 ir 5 dienomis bus paminėta Mamos diena. Pradinių klasių ir vyresni mokiniai bus kviečiami kurti eilėraščius ir juos iliustruoti.
2024 Gegužės 01 - 05 d.
10:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda skirta Motinos dienai Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje
Literatūrinė paroda, skirta Motinos dienai. Organizuojama Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Literatūrinė paroda
Motinos dienai skirta literatūros paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
Nuo gegužės 2 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos suaugusių literatūros skyriuje, pirmame aukšte, veikia literatūros paroda, skirta Motinos dienai.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Renginys vaikams
Motinos dienai skirtas renginys vaikams Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų bibliotekoje gegužės 1 ir 5 dienomis bus paminėta Mamos diena. Pradinių klasių ir vyresni mokiniai bus kviečiami kurti eilėraščius ir juos iliustruoti.
2024 Gegužės 01 - 05 d.
10:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda skirta Motinos dienai Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje
Literatūrinė paroda, skirta Motinos dienai. Organizuojama Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Literatūrinė paroda
Motinos dienai skirta literatūros paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
Nuo gegužės 2 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos suaugusių literatūros skyriuje, pirmame aukšte, veikia literatūros paroda, skirta Motinos dienai.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Renginys vaikams
Motinos dienai skirtas renginys vaikams Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų bibliotekoje gegužės 1 ir 5 dienomis bus paminėta Mamos diena. Pradinių klasių ir vyresni mokiniai bus kviečiami kurti eilėraščius ir juos iliustruoti.
2024 Gegužės 01 - 05 d.
10:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Literatūrinė paroda
Literatūrinė paroda skirta Motinos dienai Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje
Literatūrinė paroda, skirta Motinos dienai. Organizuojama Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Literatūrinė paroda
Motinos dienai skirta literatūros paroda Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
Nuo gegužės 2 dienos Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos suaugusių literatūros skyriuje, pirmame aukšte, veikia literatūros paroda, skirta Motinos dienai.
2024 Gegužės 02 - 06 d.
09:00 - 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Pokalbiai
„Mitinių būtybių slėptuvės“. Susitikimas su rašytoja Kotryna Zyle
Susitikimas su rašytoja Kotryna Zyle.
Prozininkė gimė Vilniuje 1986 01 27.
2004 – 2010 m. sutdijavo Vilniaus Dailės akademijoje, kur įgijo grafinio dizaino magistro laipsnį.
2014 m. debiutavo su knyga „Milžinas mažylis”, kurią išleido leidykla „Aukso žuvys”. Literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ projektų bendraautorė, individualią veiklą vykdanti laisvai samdoma kūrėja – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė. Vaikų knygos konferencijos „Knygų kūrėjų vakaras“ sumanytoja ir organizatorė nuo 2017 m. Platformos „KnyguKurejai.lt“ įkūrėja ir bendraautorė nuo 2018 m. Akcijos „Knygiukai į pagalbą vaikams“ (knygiukai.lt) sumanytoja ir koordinatorė 2020 m.
B i b l i o g r a f i j a :
Milžinas mažylis : apysaka. – Vilnius, Aukso žuvys, 2014. Didžioji būtybių knyga : pažintinė literatūra vaikams. – Vilnius, Aukso žuvys, 2016. Sukeistas : romanas paaugliams. – Vilnius, Aukso žuvys, 2019. Mažas kaip vabalėlis : paveikslėlių knyga. – Vilnius, Dvi Tylos, 2020. Siela sumuštinių dėžutėje : nelabai baisios istorijos. – Vilnius, Aukso žuvys, 2021. Geriausia diena. – Vilnius: Aukso žuvys, 2022.
A p d o v a n o j i m a i :
„Milžinas mažylis“ (Aukso žuvys, 2014) – įtraukta į geriausių 2014 metų knygų vaikams penketuką (Metų knygos rinkimai 2014). „Didžioji būtybių knyga“ (Aukso žuvys, 2016) – nacionaliniame knygos meno konkurse apdovanota pagrindine premija vaikų knygų grupėje, kaip gražiausia 2016 m. knyga vaikams. „The White Ravens“ sąraše, 2017. „Sukeistas“ (Aukso žuvys, 2019) knyga įtraukta į geriausių 2019 metų knygų paaugliams ketvertuką (Metų knygos rinkimai 2019), diplomas nacionaliniame knygos meno konkurse 2019, „The White Ravens“ sąraše, 2020, literatūrinė Aloyzo Petriko premija, 2020. „Mažas kaip vabalėlis“ (Dvi tylos, 2020) – II vieta M. Mažvydo bibliotekos sklebtame „Pirmosios knygos“ konkurse. „Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos“ (Aukso žuvys, 2021) Varėnos rajono savivaldybės įsteigta literatūrinė M. Vainilaičio premija, 2022. 2022 m. LR kultūros ministerijos premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas vaikams. 2023 m. Vaikų literatūros premija už apsakymų knygą „Siela sumuštinių dėžutėje“.
2024 Gegužės 07 d.
10:30 - 11:30
Renginys
Susitikimas su rašytoja Kotryna Zyle Eržvilko bibliotekoje
Lietuvos kultūros tarybos projekto ,,Eržvilkaičio Knygnešiuko jomarkinės” renginys „Susitikimas su rašytoja Kotryna Zyle. Mitinių būtybių slėptuvės”. Akcijos „Lietuva skaito” renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Susitikimo metu rašytoja pakvies vyresnių klasių moksleivius į kelionę po Būtybių tyrinėtojos kabinetą, atskleis knygų kūrimo užkulisius, dalinsis savitu požiūriu į lietuvių tautosaką bei mitologiją.
2024 Gegužės 07 d.
10:30 - 13:30
Edukacija
„Knygos detektyvas“. Edukacija Jurbarko viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Renginio metu kviečiame į edukaciją „Knygos detektyvas“, kurioje atrasite daug paslaptingų dalykų apie senąją spaudą.
2024 Gegužės 07 d.
11:00 - 12:00
paskaita
Istoriko paskaita apie spaudos atgavimą Seredžiaus bibliotekoje
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Seredžiaus bibliotekoje. Gegužės 7 dieną, 14 val., istoriko paskaita apie spaudos atgavimą.
2024 Gegužės 07 d.
14:00 - 15:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Knygos pristatymas
Susitikimas su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi Smalininkų miesto bibliotekoje
Gegužės 8 dieną, 9.30 val., Smalininkų miesto bibliotekoje svečiuosis gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius.
2024 Gegužės 08 d.
09:30 - 10:30
Knygos pristatymas
Susitikimas su Selemonu Paltanavičiumi Viešvilės bibliotekoje
Gegužės 8 dieną, 11 val., Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viešvilės filiale svečiuosis žinomas gamtininkas, fotografas, rašytojas Selemonas Paltanavičius. Bus galima įsigyti jo naujausią knygą „Dramblys ant delno“ su autografu.
2024 Gegužės 08 d.
11:00 - 12:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Knygos pristatymas
Rašytojas E. Zaikauskas pristatys knygą „Katinas Miegošius“. Pagal Veliuonos bibliotekos projektą „Scenoje užgimusi knyga“
Veliuonos gimnazijoje rašytojas E. Zaikauskas pristatys knygą „Katinas Miegošius“. Susitikimas vyks pagal Veliuonos bibliotekos projektą „Scenoje užgimusi knyga“. Skirta pradinių klasių mokiniams.
Vaikams nuo 5 metų.
Kiek visko gali nutikti ant stogo!
Štai ant vieno raudono žalio stogo apsigyvena trys draugai. KATINAS MIEGOŠIUS, apsivijęs aplink kaminą, miega dieną naktį. O kai nemiega, galvoja apie maistą. VARNA ŠIURPĖ moka daug keistų žodžių, turi daug gudrių minčių ir truputį per įkyriai kelia labai didelius klausimus. ŠIKŠNOSPARNIS ŠIUKŠČIUS už viską labiausiai mėgsta tylėti: apie vorą, apie orą ir netgi apie pačią tylą.
Jie tokie skirtingi ir įdomūs, kad kiekvienas jų pokalbis ir diena būna paprastai nepaprasta. O prasidėjo viskas nuo peštynių dėl žuvies galvos!
„Katinas Miegošius" – trumpų pasakojimų rinkinys, žavintis ryškiais veikėjų charakteriais, žaismingais jų dialogais, turtinga kalba ir subtiliu humoru. Knyga yra pirmojo leidyklos „Alma littera" vaikų literatūros konkurso finalininkė.
„Katinas Miegošius":
• moko priimti draugus tokius, kokie jie yra, ir dalintis su jais tuo, ko turi pats; • skatina mąstyti savarankiškai, originaliai ir pastebėti netikėčiausius dalykus; • moko kasdien mėgautis net mažiausiais dalykais; • pasižymi humoru, absurdo poetika ir žaisminga, subtilia ironija; • turtinga kūrinio kalba lavina vaikų kalbą ir vaizduotę.
Egidijus Zaikauskas – kalbininkas, vertėjas ir rašytojas. „Katinas Miegošius" – pirmoji jo knyga vaikams.
Spalvingą draugų pasaulį nupiešė patyrusi iliustruotoja Reda Tomingas, savo darbais jau papuošusi Salomėjos Nėries poemą „Eglė žalčių karalienė" bei Saulės Paltanavičiūtės knygą „Meksika Marija: indėnės mištekės istorija".
2024 Gegužės 09 d.
10:00 - 11:00
Renginys vaikams
Gegužės 7 dienos minėjimas. Spaudos atgavimo diena, kalbos ir knygos diena Smalininkų bibliotekoje
Smalininkų bibliotekoje gegužės 9 dieną, 12 val., 6/7 klasių mokiniams vyks viktorina apie knygnešius, spaudos draudimo laikotarpį ir kitas temas susijusias su spaudos atgavimu ir kalbos diena.
2024 Gegužės 09 d.
12:00 - 13:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Kino filmas
Filmo peržiūra. Susitikimas su režisieriumi Vidmantu Gaigalu Seredžiaus bibliotekoje
100-osios Donato Banionio gimimo metinėms skirtas renginys Seredžiaus bibliotekoje „Gyvas mūsų prisiminimuose“. Gegužės 10 dieną, 14 val., numatyta filmo peržiūra ir susitikimas su režisieriumi Vidmantu Gaigalu.
2024 Gegužės 10 d.
14:00 - 16:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“
Eidami naujų knygų ar į periodikos skaityklą (pirmame aukšte), atkreipkite dėmesį į kūrinius, kuriais papuošta erdvė. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos dailės skyriaus 6 klasės mokinių kūrybinių darbų paroda „Triptikas - nuo gyvūno iki daikto“. Triptikas (gr. Triptychos, liet. trigubai sudėtas) – meno kūrinio (tapybos, grafikos, skulptūros) kompozicija iš trijų dalių. Trys panašios kompozicijos, artimos viena kitai siužetu, tema, idėja. Dailės skyriaus šeštokai, besimokydami kompozicijos pagrindų, kuria kompozicijas iš trijų dalių, kur vaizduoja, kaip pasirinktas gyvūnas virsta muzikos instrumentu. Atlikdami šį darbą mokiniai susiduria su kompoziciniais uždaviniais, bando įtaigiai sukomponuoti pasirinktus objektus. Dailės mokytoja Lina Rušienė. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 27 d. 09:00 - Gegužės
10 d. 09:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Renginys
Garsiniai skaitymai, kurių metu perskaityta knyga virs piešta pasaka
Gegužės 15 dieną, 9 val., Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius pakvies į garsinius skaitymus, kurių metu perskaityta knyga virs piešta pasaka.
2024 Gegužės 15 d.
09:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
Paroda, skirta generolo Kazio Veverskio 110-osioms gimimo metinėms Juodaičių bibliotekoje
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Juodaičių filiale eksponuojama Kaziui Veverskiui skirta paroda.
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas. 1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 21 LLA buvo padalinta į du sektorius: OS (organizacinį) ir VS (veikiantį, pavadintą „Vanagais“). Abi šios organizacijos dalys buvo glaudžiai susijusios ir subalansuotos taip, kad prioritetine tapo „Vanagai“ – partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas, nes pagrindinė LLA nuostata buvo ta, kad tik patiems ir tik ginklu įmanoma atgauti nepriklausomybę. Vanagų organizacijos, kurią kuriant K. Veverskis aktyviai dalyvavo, vyriausioji būstinė (štabas) buvo įsteigta Žemaitijoje, prie Platelių ežero, Plokštinės miške. Čia 1944 m. vasarą veikė karinė mokomoji LLA „Vanagų“ stovykla, į kurios atidarymą buvo atvažiavęs ir K. Veverskis. 1944 m. rugpjūčio mėn., kad įtvirtintų LLA autoritetą tarp politinių grupių, K. Veverskis kartu su generolu Motiejumi Pečiulioniu ir inžinieriumi Broniumi Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą, turėjusį vadovauti visoms besipriešinančio krašto pajėgoms, dalyvavo rengiant LLA programinius dokumentus. Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Stribai ir milicija aptiko 3556 egzempliorius LLA parengtų įsakymų, laikraščių ir kitų dokumentų. Lietuvos ypatingojo archyvo NKVD–NKGB operatyvinės grupės 1944 m. gruodžio 15 d.– 1945 m. sausio 30 d. ataskaitiniame pranešime rašoma, kad „užmuštasis buvo Kazys Veverskis, g. 1916 m, iš Kalvių kaimo, Veliuonos valsčiaus, LLA štabo narys“. K. Veverskis palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. K. Veverskio-Senio žūtis, per Lietuvą perėjęs frontas sukėlė tam tikrą sumaištį visose pasipriešinimo grandyse. Lietuvos gynimo komiteto veikla nutrūko, ryšius reikėjo užmegzti iš naujo. Būtent jų nebuvimas lėmė ne štabo atkūrimą, o kūrimą naujų štabų, kurie vis dėlto tęsė LLA veiklą ir stengėsi suvienyti kovojančias pajėgas. Dėl vadų žūties ar suėmimo, štabų likvidavimo LLA neteko organizacinio savarankiškumo, bet išliko gyva Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) struktūrose, norminiuose dokumentuose, laisvės kovų tradicijose, o svarbiausia – žmonėse. Daugelis LLA vadų bei „Vanagų“ karių tapo žymiais partizaninio judėjimo organizatoriais ir vadovais. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas brigados generolo laipsnis (po mirties). 1947 m. spalio 22 d. Kauno aps. Seredžiaus vls. Burbinės miške žuvo Kęstučio apygardos Žuvėdros rinktinės K. Puidoko kuopos partizanas brolis Albinas, tų pačių metų gruodžio 30 d. Jurbarko aps. Veliuonos vls. Pakalniškių k. žuvo šios apygardos Vaidoto rinktinės partizanai broliai Bronius-Vijoklis ir Vytas-Girėnas. Kiti broliai ir seserys buvo suimti ir kalinti lageriuose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Balandžio 15 d. 00:00 - Gegužės
15 d. 00:00
Parodos eksponavimas
Viešojoje bibliotekoje jau veikia trimačio vaizdo tapybos darbų paroda
Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos didžiosios salės erdves ir prieigas puošia spalvingos abstrakcijos. Balandžio 15 dieną atidaryta panevėžietės dailininkės Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos paroda „Praskleidus uždangą“. Tai jau bus Lietuvoje jau 33-ioji personalinė dailininkės paroda, kuri veiks visą mėnesį. Bibliotekos erdves puošia kelios dešimtys paveikslų, į kuriuos geriausia žiūrėti 3-4 metrų atstumu. A. Šimoliūnienė įtraukta į 2023 m. geriausių pasaulyje abstrakcijos menininkų sąrašą.
Štai kaip save pristato pati dailininkė:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinė Petro Vileišio gimnazija. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje, pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai ,ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti ,kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tai įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja( dabartinė progimnazija ), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę , ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus. O paskui M.Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E.Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D.Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija .
Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą.
Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv.Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi :stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę per 30 personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvavau Londone tapybos darbų parodoje – festivalyje, kur atstovavo iš 21 šalies dailininkai, gavau įvertinimą.
2023 m. sausio mėn. dalyvavau Auksinių talentų konkurse dailės srityje Anglijoje. Iš trijų pateiktų darbų, du tapybos darbai užėmė trečią vietą: „Nematomas kosmosas“, „Dievybės“ ,o vienas tapo diplomantu-“Kas valdo Pasaulį“ ( 3 diplomai).
2023 m.rugpjūčio mėn. dalyvavau Anglijoje Pagrindinio prizo laimėjimui. Už tapybos darbą „Šviesos skleidimas“ buvau įvertinta trečia vieta.
Priklausau tarptautiniam dailininkų ASM – klubui.“
2024 Balandžio 15 d. 17:00 - Gegužės
15 d. 17:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Mokymai
„Išmatuok biblioteką“. Matematikos pamoka Smalininkų bibliotekoje
Gegužės 16 dieną, 11 val., vyks aktyvi matematikos pamoka bibliotekoje 2/4 klasių mokiniams. Mokiniai skaičiuos Smalininkų bibliotekoje esančių daiktų plotus, perimetrus, tūrius, pagal žanrus skaičiuos knygas.
2024 Gegužės 16 d.
11:00 - 12:00
Pokalbiai
Susitikimas su aktore Emilija Latėnaite. Veliuonos bibliotekos projektas „Scenoje užgimusi knyga“
Susitikimas su aktore Emilija Latėnaite Veliuonos gimnazijoje. Veliuonos bibliotekos projektas „Scenoje užgimusi knyga“. Renginys skirtas jaunųjų dramos būrelio nariams, pradinių klasių mokiniams.
2024 Gegužės 16 d.
13:00 - 14:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Renginys vaikams
Vaikų gynimo dienai skirtas renginys „Aš laimingas“ Seredžiaus bibliotekoje
Vaikų gynimo dienai skirtas renginys „Aš laimingas“ Seredžiaus bibliotekoje. Gegužės 17 dieną, 12 val., muilo burbulų fiesta, žaidimai.
2024 Gegužės 17 d.
12:00 - 13:00
Renginys vaikams
„Pasigamink maišelį knygelėms“. Kūrybinės dirbtuvėlės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje
Vaiko diena Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Vaikų literatūros skyrius gegužės 17 dieną, 13 val., kviečia į kūrybines dirbtuves, kurių metu įvairaus amžiaus vaikai galės dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu dekoruos maišelį.
2024 Gegužės 17 d.
13:00 - 18:00
Renginys vaikams
„Sparnuotos vaikų svajonės“. Popietė vaikams Armeniškių bibliotekoje
Popietė Vaiko dienai paminėti Armeniškių bibliotekoje gegužės 17 dieną, 17 val. Bus žaidžiami žaidimai, atliekamos užduotys, leidžiami muilo burbulai
2024 Gegužės 17 d.
17:00 - 18:00
Renginys
Šventinis vakaras, skirtas Šeimos dienai paminėti Žindaičių bibliotekoje.
Šventinis vakaras, skirtas Šeimos dienai paminėti „Šeima yra mūsų šaknys ir sparnai“. Renginys vyks Žindaičių bibliotekoje, bendradarbiaujant su kaimo bendruomene. Vakaro metu skambės eilės, koncertuos šeimyniniai duetai ir kiti kolektyvai.
2024 Gegužės 17 d.
18:00 - 20:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Parodos eksponavimas
I. Bosaitės mokinių darbų paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“
Užsukite į Jurbarko rajono savivaldybės viešąją bibliotekoje (Vilniaus g. 2), kurios didžiosios salės ir jos prieigų sienas jau puošia ypatinga technika, fumažu (vaizdas kuriamas liepsna), sukurti paukščiai. Kovo 22 dienos popietę viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta nauja Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos auklėtinių, 4-6 dailės klasių mokinių, darbų paroda, pavadinimu „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“. Naująją parodą pristatė jos sumanytoja, mokinių dailės mokytoja Inesa Bosaitė, padėkojusi ir savo auklėtiniams, ir jų tėveliams, taip gausiai susirinkusiems į šventinį renginį. Parodos pristatyme dalyvavo visi jaunieji autoriai - Lėja Ažnaitė, Titas Gresius, Gytė Povilaitytė, Smiltė Grėbliauskaitė, Aretas Razma, Alicia Milana Plehn, Viktorija Kravčenkaitė, Vidmantas Butkus, Austėja Norvaišaitė , Urtė Gerulaitytė, Aistė Miliūtė; Viltė Ušinskaitė, Emilija Golubovskaja, Mindaugas Dėdinskas, Skaiva Marcinkutė, Rasa Baravykaitė, Rugilė Kazinevičiūtė. Du savo naujus darbus pristatė ir pati parodos sumanytoja I. Bosaitė – specialiai šiai parodai sukūrė ansambliažus.
Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos kanklių ansamblis „Smilga“ bei skudutininkai (mokytoja Rima Balčiūnienė). Beje, meno mokykloje 15 metų dailės mokytoja dirbanti I. Bosaitė renginyje prasitarė, kad jau birželį pakvies į savo naują personalinę parodą, kurią numačiusi Raudonės pilyje. Būtent šioje vietoje ši menininkė prieš 20 metų surengė savo pirmąją parodą. Mokinių paroda „Kiekvienas paukštis turi savo aukštį“ viešojoje bibliotekoje veiks visą mėnesį. Kviečiame apžiūrėti.
2024 Kovo 22 d. 09:00 - Gegužės
17 d. 09:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
popietė
Poezijos popietė „Po žydinčia obelim“ Seredžiaus bibliotekoje
Gegužės 24 dieną, 14 val., Seredžiaus bibliotekoje svečiuosis poetės Gražina ir Loreta Lora.
2024 Gegužės 24 d.
14:00 - 15:00
Knygos pristatymas
Aldonos Radčenko poezijos knygos „Širdimi Jums rašau“ pristatymas Pilies I kaimo bibliotekoje
Poetė Aldona Radčenko gegužės 24 dieną, 18 val., Pilies I kaimo bibliotekoje pristatys savo penktąją poezijos knygą „Širdimi Jums rašau“.
2024 Gegužės 24 d.
18:00 - 19:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Renginys vaikams
„Nereikėjo matyti“. Piešimas Smalininkų bibliotekoje
Mokiniams ir ne tik bus organizuojamas piešimas užsimerkus, o galutiniams darbams bus surengta paroda Smalininkų bibliotekoje. Renginys vaikams vyks gegužės 25 dieną.
2024 Gegužės 25 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Renginys
Lietuvos kultūros tarybos projekto „Eržvilkaičio Knygnešiuko jomarkinės” renginys „Susitikimas su knygų kūrėja, iliustratore Aušra Kiudulaite” Eržvilko bibliotekoje
Lietuvos kultūros tarybos projekto „Eržvilkaičio Knygnešiuko jomarkinės” renginys „Susitikimas su knygų kūrėja, iliustratore Aušra Kiudulaite”. Vyks susitikimas-kūrybinės dirbtuvės su dailininke, paveikslėlių knygų autore Aušra Kiudulaite . Pradinių klasių mokiniai sužinos, kaip gimsta iliustracijos, patys bandys jas sukurti.
Aušra Kiudulaitė gimė 1978 m. balandžio 16 d. Vilniuje. 1986 - 1996 m. mokėsi Vilniaus Ąžuolyno mokykloje. 1996 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją , tapybos specialybę. Įgijo bakalauro, o 2007 m. - ir magistro laipsnį. Ilgą laiką dirbo grafikos dizainere įvairiose reklamos agentūrose. Piešti vaikams pradėjo gimus antrajam sūnui Rapolui. 2015 m. laimėjo Lietuvos kultūros instituto organizuotą konkursą vykti į Tarptautinę Bolonijos vaikų knygų mugę, tais pačiais metais pelnė antrą vietą Tarptautiniame iliustracijų konkurse "Womaninovation" Italijoje. 2016 m. pasirodžiusi pirmoji Aušros Kiudulaitės iliustruota paveikslėlių knyga "Laimė yra lapė" (tekstas Evelinos Daciūtės, išleido leidykla "Tikra Knyga") pelnė daugybę apdovanojimų: "Knygos meno" konkurso diplomą už gražiausią metų knygą vaikams (2017), Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus Domicelės Tarabildienės premiją už gražiausią metų knygą (2017), Talino iliustracijų bienalės diplomą (2017), įtraukta į "IBBY Honour List 2018", į White Raven katalogą, paskelbta 2017 m. Metų knyga vaikams "Metų knygų rinkimų 2017" akcijoje. Pagal knygą pastatyti net du spektakliai visai šeimai: "Laimė yra lapė" (rež. Mantas Verbiejus, vaidina Daiva Rudytė ir Paulius Valskevičius) ir "Labas, Lape!" (Nacionalinis Kauno dramos teatras, rež. Eglė Kižaitė). 2017 m. pasirodė antroji Aušros Kiudulaitė iliustruota knyga "Draugystė ant straublio galo" (teksto autorius Marius Marcinkevičius, išleido leidykla "Tikra knyga"), taip pat jau pelnė apdovanojimų ("Knygos meno" konkurso premija).
Autorė dalyvavo daugelyje tarptautinių parodų ir festivalių, buvo jų finalistė ir laureatė.
2017 m. Lietuvos paštas išleido proginius kvepiančius kalėdinius pašto ženklus, kuriuos sukūrė Aušra Kiudulaitė. Šventiniuose pašto ženkluose pavaizduoti dailininkės kūryboje dažnai pasikartojantys ir simbolinę reikšmę turintys motyvai: žmogus-kalnas ir mažo miestelio istorijos.
2024 Gegužės 27 d.
10:00 - 13:30
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Renginys
„Širdelė tėčiui“. Kūrybinės dirbtuvėlės
Kūrybinės dirbtuvėlės Skirsnemunės filiale. Dirbtuvėlių metu vaikai kurs darbelį, kurį dovanos savo tėčiams.
2024 Gegužės 30 d.
13:00 - 14:00
popietė
Popietė „Tėčiai skaito vaikams“ Pilies I kaimo bibliotekoje
Garsiniai tėčio skaitymai vaikams Pilies I kaimo bibliotekoje gegužės 30 dieną, 14 val. Po skaitymų gaminsime tėčiui dovaną.
2024 Gegužės 30 d.
14:00 - 15:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00
Literatūrinė paroda
„Motinos paveikslas literatūroje“ Armeniškių bibliotekoje
Spaudinių paroda Motinos dienai „Motinos paveikslas literatūroje“. Paroda Armeniškių bibliotekoje veiks gegužės 6-31 dienomis, nuo 9 iki 15 val.
2024 Gegužės 06 - 31 d.
09:00 - 15:00
Parodos pristatymas
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose
Paroda Veliuonos bibliotekoje: Veliuonos bažnyčia ir parapija istoriniuose atvirukuose. Skirta gimnazistams ir visiems miestelio gyventojams.
2024 Gegužės 03 d. 09:00 - Birželio
07 d. 09:00
Parodos eksponavimas
Žindaičių bibliotekoje veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“
Visą gegužės mėnesį Žindaičių bibliotekoje (bibliotekos darbo valandomis) veiks skarelių paroda, skirta Mamos dienai „Skarelėje matau tave, Mama“.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
09:00 - 17:00
Literatūrinė paroda
Literatūros paroda, skirta kraštiečiui partizanui Petrui Paulaičiui - Aidui pagerbti
Sukanka 120 metų, kai gimė laisvės kovų dalyvis, vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų PETRAS PAULAITIS-AIDAS. Ta proga Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė literatūros parodą, skirtą šiam iškiliam kraštiečiui pagerbti. Parodą rasite pirmame aukšte, fojė.
Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. Kalnėnų kaime prie Jurbarko, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Italijoje baigė filosofijos studijas, dirbo Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Gyvendamas Berlyne jis įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą.
1941 m., grįžęs į Lietuvą, P. Paulaitis įsidarbino mokytoju Jurbarko gimnazijoje, įsteigė vyresniųjų klasių mokinių klubą. Šio klubo moksleiviai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, kuriuose buvo raginama nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Jau tuomet savo parengtus dauginimui tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu.
Petro Paulaičio-Aido nuotrauka iš kalėjimo asmens bylos
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
"Laisvės varpas"
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS). Tuojau pat imta leisti laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi buvo P. Paulaitis-Aidas.
Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį. 1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau pabėgo ir sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. P. Paulaitis tuo tarpu formavo bataliono, pavadinto N 8, būrius. 1945 m. antroje pusėje šį batalioną jau sudarė apie 100 partizanų, veikusių Jurbarko, Vilkijos, iš dalies Šimkaičių ir Eržvilko apylinkėse. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu.
1946 m. antroje pusėje į sudarytos Jungtinės Kęstučio apygardos sudėtį įėjo ir P. Paulaičio vadovaujamas N 8 batalionas, tik pervadintas Trijų lelijų rinktine. Pats P. Paulaitis-Aidas tapo rinktinės vadu, apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku bei „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai priversdavo judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas-Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Poškakaimyje, Juozo Žičkaus sodyboje. Jose ir buvo rengiamas leidybai „Laisvės varpas“.
P. Paulaitis-Aidas buvo suimtas 1947 m. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Po tardymo prisipažino kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Teismas jam skyrė 25-erių metų bausmę lageryje ir 5-erius metus be pilietinių teisių. Tuoj po teismo P. Paulaitis-Aidas buvo išvežtas į Intos lagerį Komijoje, vėliau perkeltas į statybos lagerius.
1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką 15 metų ir leido grįžti į Lietuvą. Kaune jis ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau 1957 m. rudenį organizacija buvo atskleista. 1958 m. balandį P. Paulaitis-Aidas vėl nuteistas 25-eriems metams lagerio ir išvežtas į Dubravlagą (Mordovija). Net ir per 35-erius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
Į Lietuvą P. Paulaitis-Aidas sugrįžo būdamas 78-erių metų. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d.
1997 m. gruodžio 17 d. P. Paulaičiui-Aidui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties), 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.
2024 Gegužės 01 - 31 d.
11:00 - 10:00