Socialinių mokslų daktaras, dirigentas, chorvedys, muzikologas, muzikantas, dainų autorius, pedagogas, rašytojas – poetas ir prozininkas, publicistas, vertėjas, fotografas, dailininkas, stalius, tenisininkas, šachmatininkas, tremtinys.

Gimė 1933 m. birželio 13 d. Greičių kaime Jurbarko valsč. Buvo trečias berniukas Jono ir Monikos šeimoje. Muzika domėjosi nuo pat mažens. Visa šeima buvo balsinga, o dainoms ir giesmėms vadovaudavo motina.
1937 m. šeima išsikėlė į Anulyno kaimą Raseinių valsčiuje. Vytautas mokėsi Šarkių pradinėje mokykloje, paskui – Raseinių gimnazijoje. Čia pamilo literatūrą, bet ypač stiprų įspūdį padarė Pupų Dėdės koncertas, uždegęs troškimu įsigyti armoniką ir eiliuoti daineles. Savarankiškai slapta išmokęs, su broliu grodavo vakarėliuose ir vestuvėse.
1949 m. su tėvais ištremtas į Biriusinsko gyvenvietę Taišeto rajone, Irkutsko srityje. Išsivežė ir armoniką, muzika labai pagelbėjo Sibire.
Tremtiniai dirbo taigoje, Sujeticho medžių apdirbimo kombinate. 1952–1956 m. V. Čepliauskas vadovavo lietuvių tremtinių chorui, mokytojavo vidurinėje mokykloje, dalyvavo saviveikloje.
Jaunuolis su mama 1956 m. grįžo į Lietuvą. Tėvas tais pačiais metais mirė, nesulaukęs leidimo grįžti. Vytautas pats sukalė karstą ir kryžių. Tėvo palaikus su broliu parsivežė 1990 m.
1956–1960 m. Čepliauskas choro dirigavimo mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje. Mokyklą baigęs su pagyrimu, 1960–1964 m. choro dirigavimo studijas neakivaizdiniu būdu tęsė Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje. Ją baigė 1964 m. Studijuodamas mokytojavo ir vadovavo chorams Vilniaus 7-ojoje ir 15-ojoje vidurinėse mokyklose. 1981 m. baigė Kauno politechnikos universiteto Oratorinio meno fakultetą. 1989 m. apsigynė edukologijos mokslų daktaro kandidatinę disertaciją.
1964–1968 m. dėstė Semipalatinsko muzikos mokykloje. Buvo Semipalatinsko miesto kazachų akademinio choro vadovu, tapo Karagandoje vykusio Kazachijos chorų konkurso laureatu. Taip pat vadovavo vokiečių chorui ir 11-osios vidurinės mokyklos vaikų chorui. Jo darbas įvertintas medaliu.
1968 m. tapo Kauno J. Naujalio vidurinės meno mokyklos (dabar gimnazija) choro dirigavimo ir teorinių disciplinų dėstytoju. 1969–1977 m. Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos (dabar konservatorija) dėstytojas. 1992–1993 m. dirbo Lietuvos mokytojų kvalifikacijos instituto Estetinio ugdymo katedros vedėju. 1995–1997 m. – Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Muzikos pedagogikos katedros vyr. asistentas. Nuo 1986 m. dirbo J. Naujalio muzikos gimnazijos vaikų choro vadovu, koncertavo Baltarusijoje, Lenkijoje. Dirigavo dainų šventėse Šakiuose, Jonavoje, Kaune. Buvo įvertintas kaip vienas geriausių dainų šventės dirigentas. Nuo 1978 m. bendradarbiavo su enciklopediniais leidiniais, rašė jiems straipsnius.
V. Čepliauskas vienas pirmųjų Lietuvoje pritaikė programuotą mokymą harmonijos pamokose, sudarė harmonijos scenarijų kompiuteriui, praktiškai išbandė ir daktaro disertacijoje moksliškai apibendrino moksleivių kūrybinių mokėjimų ugdymą harmonijos ir elementariosios muzikos teorijos pamokose. Parengė mokymo priemonių mokykloms. Parašė netoli dviejų šimtų mokslinių straipsnių, publikuotų „Menotyroje“, „Pedagogikoje“, „Muzikos baruose“ ir kt. Sukūrė dainų, su bendraautoriais sudarė dainų rinkinius „Dainos vaikų chorui“ (1993) ir „Harmonizuotos lietuvių liaudies dainos vaikų chorui“ (1998). Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose.
1968 m. įsteigė mišrų Kauno „Drobės“ fabriko chorą ir pora metų jam vadovavo. 1970 m. įsteigė Kauno siuvimo fabriko mišrų chorą „Mada“, jam vadovavo iki 1984 m. Su šiuo choru nemažai koncertavo TSRS respublikose ir užsienyje. Kai jau nebedirbo, eidavo pagiedoti į šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios chorą, skambiu savo tenoru papuošdavo ir mišias, ir koncertus.
Penkiolikmetis Vytautas pradėjo rašyti eilėraščius. Jie patekdavo į mokyklos sienlaikraščius, „Lietuvos pionierių“. Sibire įskųstas, prižiūrint saugumiečiui, turėjo pats suplėšyti ir sudeginti kelis jų prirašytus sąsiuvinius... Po to ilgai rašyti bijojo. Parašydavo – ir sunaikindavo... Respublikinėje spaudoje debiutavo 1991 m. Pirmoji eilėraščių knygelė, pasirodė jau laisvoje Lietuvoje, pogrindinėje spaustuvėje „ab“. Knygelė turėjo pasisekimą, tai rašytojo plunksna nesustojo – pasipylė romanai, apysakos, knygelės vaikams, esė. Kūryba – mokslinė ir grožinė - buvo publikuojama „Poezijos pavasaryje“, periodikoje: „Dienovidyje“, „XXI amžiuje“, „Kauno dienoje“, „Literatūroje ir mene“, „Logos“, „Menotyroje“, „Naujajame židinyje-Aiduose“, „Nemune“. 1995 m. straipsnis „Gerbk savo tėvą ir motiną“ įvertintas trečiąja JAV (Čikaga) žurnalo „Laiškai lietuviams“ premija. Romano „Ražienos“ pirmoji dalis premijuota Dr. K. Girniaus fondo premija. Romanas „Nė mirksnio ryžtis" įvertintas pirmąja „Draugo" dienraščio konkurso premija. Aprašė ne vieną iki tol lietuvių literatūroje neliestą temą. Knygose pasakojama apie pokarį, laisvės kovas, tremtį. Romanai didele dalimi autobiografiški. Iš rusų kalbos yra išvertęs A. Achmatovos, J. Brodskio eilėraščių.
1999 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, priklausė Lietuvos muzikologų sąjungai.
Vytautas turėjo ir daugiau pomėgių, kai ko nors imdavosi, tai pasinerdavo visa galva. Po dešimt metų atidavė stalo tenisui, šachmatams, boksui, sambai, fotografijai, dailei. Buvo profesionalus stalius. Visose šiose srityse turėjo pasiekimų.
Artimai bendravo su JAV rašytoja Petronėle Orintaite, poetu Robertu Keturakiu.
Vedė odontologę Ramutę, kurią visi pažinojusieji apibūdino kaip nepaprasto gerumo žmogų. Vytautas taip pat sugebėdavo žmonėse įžvelgti gerąsias savybes. Dukra Šviesė pasaulyje žinoma pianistė virtuozė, šopenistė.
Mirė 2011 m. vasario 4 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Bibliografija:
Harmonijos konspektai.–K.: Kauno J. Naujalio vid. meno m-kla,1973.
Harmonijos programuotos apklausos kortelės. – K.: [Kauno J. Naujalio vid. meno m-kla], 1975.
Harmonijos uždaviniai/ Vytautas Čepliauskas, Vaclovas Paketūras. – K.: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1978.
Kūrybinių mokėjimų ugdymas elementariosios muzikos teorijos ir harmonijos mokymo procese vidurinėje spec. Mokykloje: Daktaro disertacija./ Rankraštis. – V.: Vilniaus universitetas, 1989.
Задачи по гармонии: (учебное пособие) = Harmonijos uždaviniai / Вацловас Пакетурас, Витаутас Чяпляускас. Изд. 2-е, перераб. и доп. - K.: Издательско-редакционный совет Министерства высшего и среднего специального образования Литовской ССР, 1984.
Развитие творческих умений в процессе обучения элементарной теории музыки и гармонии в средней специальной музыкальной школе. – B.: [Вильнюсский государственный университет им. В. Капсукаса], 1989.
Grožinė literatūra
Atsiverk į mane; eilėraščiai. – K.: Naujasis lankas, 2001.
Irmė: apysaka, novelės, baladė, apsakymai. – K.: Naujasis lankas, 2009.
Įklimpęs laikas: poezija. – K.: ab, [1989].
Įklimpęs laikas: poezija.- K.: ab, 1993.
Kitu kampu: esė.- –K.: Naujasis lankas, 2003.
Mirta: [apsakymai vaikams]. – K.: Naujasis lankas, 2001.
Nė mirksnio ryžtis: romanas. – K.: Naujasis lankas, 2008.
Nė mirksnio ryžtis: romanas. – V.:LAB, 2010.- 1 garso diskas.
Pokalbiai: laiškai/ Petronėlė Orintaitė, Vytautas Čepliauskas. – K.: Atmintis, 2000.
Ražienos. – K.: Naujasis lankas,
D. I Vieškelių aidas. – 1997.
D. II Lemties glėbyje. – 1998.
D. III Nužydėjęs skausmas. – 2000.
Ripsikė: [apsakymai vaikams]. – K.: Judex, 1999.
Sonetų vainikas Dariui ir Girėnui. – K.: Naujasis lankas, 2005.

Įvertinimas
1975 m. Kultūros žymūno ženklas
1995 m. III-ioji premija žurnalo „Laiškai lietuviams“ skelbtame straipsnių konkurse (JAV, Čikaga).
1996 m. Antroji premija Dr. Kazio Griniaus fondo romanų konkurse (JAV, Montgomeris).
2008 m. Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas už nuopelnus Kauno miestui.
2008 m. Pirmoji premija Čikagos dienraščio „Draugas“ romanų konkurse.
2009 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis

Šaltiniai:
Bukelienė E. Atkaklusis tremtinys// Literatūra ir menas. – 1997, liep. 19, p. 5.
Čepliauskas V. Muzikos palytėtas//Nemunas. – 2007, liep.19-rugpj. 1, p. 20.
Kliukienė R. Ateinu kaip pas savus// Šviesa. – 2001, gruod. 5, p. 5.
Pakalbėkim apie gyvenimą: Rašytojų Vytauto Čepliausko ir Roberto Keturakio pokalbis// XXI amžius. – 2003, geg. 14, p. 3.
Vytauto Čepliausko keliais// Vyliūtė J., Kirdienė G. Lietuviai ir muzika Sibire. – V.: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013. – p. 240–250.
Čepliauskas Vytautas [žiūrėta 2023-05-08]. Prieiga per internetą: https://rasytojai.lt/rasytojai /cepliauskas-vytautas/

Vytautas Čepliauskas [žiūrėta 2023-05-08]. Prieiga per internetą: https://www.rasyk.lt/rasytojai/vytautas-cepliauskas.html
Vytautas Čepliauskas pokalbis [žiūrėta 2006-10-02]. Prieiga per internetą: http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=&jaunieji=0&sritis=rasytojai

Parengė Jūratė Korsakaitė, 2023 m.