Parodos „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“ interaktyvus pristatymas

2020-10-23


Zagrebo universitetinė ir nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristato parodą „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“.

Interaktyvią, lietuvių kalba parengtą parodą „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“ galite peržiūrėti čia:

  1. PARODA „MARKAS MARULIČIUS (MARKO MARULIĆ) – EUROPOS HUMANISTAS“
  2. APIE MARKĄ MARULIČIŲ
  3. EUROPINIO LYGIO HUMANISTAS
  4. LOTYNIŠKI VEIKALAI
  5. DE INSTITUTIONE BENE VIVENDI PER EXEMPLA SANCTORUM
  6. EVANGELISTARIUM
  7. DE HUMILITATE ET GLORIA CHRISTI
  8. DAVIDIAS
  9. KROATŲ LITERATŪROS TĖVAS
  10. MARKAS MARULIČIUS PASAULIO LITERATŪROJE
  11. MARTYNO MAŽVYDO KATEKIZMAS
  12. KRISTIJONAS DONELAITIS IR JO POEMA METAI

Kroatų literatūros tėvu vadinamas Markas Maruličius (1450–1524) simbolizuoja kroatų rašytinę kūrybą ir kroatišką žodį, o biblioteka, kaip šimtametė kroatiškų knygų ir rašytinio žodžio saugotoja bei iždininkė, su visu savo fondu, o ypač ta jo dalimi, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su Marku Maruličiumi, tik patvirtina jo privilegijuotą vietą kroatų ir Europos literatūroje.

M. Maruličius rašė kroatų, lotynų ir šiek tiek italų kalbomis, vertė iš lotynų ir italų kalbų į kroatų kalbą bei iš kroatų ir italų − į lotynų kalbą. Jis buvo ne tik ypač religingas, bet ir tikras humanistas bei įvairialypis eruditas. Kadangi gyveno Viduramžių ir Naujųjų amžių sandūroje, pasitelkdavo viduramžių temas, tačiau joms suteikdavo naujas (atnaujintas) formas. M. Maruličius yra ne tik garsiausias XV–XVI amžiaus kroatų rašytojas, bet ir daug platesnio masto humanistas, kurio dvasiniai ir moralinio pobūdžio tekstai lotynų kalba pelnė ne tik europinę, bet ir pasaulinę šlovę.

Marko Maruličiaus kūryba Kroatijos literatūrai turi labai svarbią reikšmę. Jo tekstai kroatų kalba pasirodė labai jautriu momentu, perėjimo iš vėlyvųjų viduramžių į Renesansą laikotarpiu. Tuose tekstuose rašytojas sukaupė praeities palikimą ir įvaldė modernias poetines sąvokas, pasitelkęs šią sintezę parašė kūrinį, tapusį nepakeičiamu laimėjimu ir įkvėpimo šaltiniu ateinančioms kartoms. Garsiausias M. Maruličiaus veikalas – epas „Judita“, pirmasis grožinės literatūros kūrinys kroatų kalba, dėl kurio M. Maruličius imtas vadinti „Kroatijos literatūros tėvu“. M. Maruličiaus literatūrinis palikimas gausus ir įvairiapusis, pasižymintis puikiu stiliumi, bendrosiomis kompetencijomis, sugebėjimu varijuoti ir prisitaikyti prie skirtingos skaitytojų publikos. Tiek jo poezija, tiek proza yra neabejotinai vertinga ir nepaprastai reikšminga tautinei kultūrai.

Paroda, sudaryta iš 12 ekspozicinių stendų (lietuvių ir anglų kalbomis) ir pasakojanti apie M. Maruličiaus gyvenimą bei kūrybinį kelią, pateikia reprezentatyvią medžiagą iš Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos fondo. Parodoje pristatomas M. Maruličiaus gyvenimas ir kūryba, apžvelgiami žinomiausi jo veikalai, kurie jau XVI–XVII amžiuje buvo daugelį kartų išleisti ir išversti į įvairias pasaulio kalbas. Tekstinis ir vaizdinis turinys supažindina su M. Maruličiaus įtaka iškilioms Europos asmenybėms.

Tarptautinę M. Maruličiaus reikšmę iliustruoja ir pateiktos kopijos iš daugybės pasaulio enciklopedijų, leksikonų, katalogų ir bibliografijų bei literatūrinių ir istorinių žinynų, kuriuose nušviečiami jo gyvenimas ir kūryba. Be to, Marko Maruličiaus kūryba sugretinama su jo amžininkų kūryba, tarp kurių reikėtų paminėti lietuvį Martyną Mažvydą, pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba autorių ir leidėją bei Kristijoną Donelaitį, lietuvių grožinės literatūros pradininką.

Marulic

Darbo laikas

time-1 I-V 9.00 - 18.00 

Administracija: I-IV  8.00 - 17.00; V  8.00 - 15.45; pietų pertrauka 12.00 - 12.45

Prieššventinėmis dienomis dirbame viena valanda trumpiau.

Nedarbo dienomis knygas galima palikti knygų grąžinimo dėžėje.

Paskutinė mėnesio darbo diena - švaros, skaitytojai neaptarnaujami.