Kas sieja bibliotekininkus, elgetas ir krepšininkus?

Kas sieja bibliotekininkus, elgetas ir krepšininkus?

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu, nuo 1995-ųjų, visame pasaulyje švenčiama balandžio 23. Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę ir apginti autorių teises. Šią dieną švenčiama ir žemdirbių bei pavasario šventė Jurginės, Anglų kalbos diena, savo profesine švente ją pasirinko ir bibliotekininkai.
Kodėl balandžio 23-ioji? Ši diena susijusi su dviem didžiais pasaulio rašytojais – 1564 m. balandžio 23 d. gimė Viljamas Šekspyras, mirė tą pačią dieną 1616 metais. Tądien mirė ir dar du literatūros klasikai: Ispanijos rašytojas Migelis de Servantesas ir Inca Garcilaso de la Vega.
Balandžio 23-iąją taip pat gimė Morisas Driuonas, Vladimiras Nabokovas, rastume ir daugiau nusipelniusių rašytojų. Šįkart neminėsiu kitų sričių garsenybių. Lietuvoje taip pat turime sukakčių: 1971 m. balandžio 23 gimė skulptorius, knygnešys Antanas Raudonis. Tarp kitko, tai jo iniciatyva mūsų skulptorius Vincas Grybas sukūrė paminklą ant Simono Daukanto kapo Papilėje. Balandžio 23 d. gimė ir vienas žymiausių mūsų poetų Henrikas Radauskas, prozininkas Anelius Markevičius, mažiau žinomas Vladas Butleris, literatė Janina Martišienė.
Ispanai šią dieną pažymi 48 valandų trukmės Migelio de Servanteso skaitymo maratonu. Daugybė žmonių visoje Ispanijoje skaito jo žymiausią kūrinį „Don Kichotas“. Tą pačią dieną Madride įteikiamas ir svarbiausias literatūros apdovanojimas ispanų kalba rašančiam rašytojui – Servanteso premija. Katalonai šią dieną švenčia miesto globėjo – švento Jurgio dieną, kurios tradicija – dovanoti knygą ir rožę. Tokią tradiciją Pasaulinei Knygos dienai paminėti perėmė ir Lenkijos miestas Krokuva.
Kasmet šią dieną UNESCO paskelbia vieną miestą Pasaulio knygų sostine. 2019-ųjų Pasaulio knygų sostine buvo Jungtinių Arabų Emyratų sostinė Šardža, o šiais metais ja paskelbta Malaizijos sostinė Kvala Lumpūras – nuo 2020-ųjų iki 2021-ųjų balandžio 23 dienos knygos karaliaus ten. Vilnius, po nepavykusio bandymo 2014 m., tokia sostine siekia tapti 2022 metais.
Bibliotekininkai savo profesinės šventės ilgai neturėjo. Bandė šlietis prie kultūros darbuotojų, paskui kai kas ją bandė sieti su šventaisiais bibliotekininkų globėjais, kiti šventė tada, kada jiems patogiau. Galiausiai nuspręsta pasirinkti balandžio 23-iąją, kuria jau dvidešimt metų prasideda ir Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė.
Šia proga visgi noriu priminti ir šventuosius bliotekininkų globėjus. Mūsų kraštiečių kunigo Alfonso Bulotos ir Laimučio Benio 1994 m. išleistoje knygoje „Šventųjų gyvenimai“ minimas tik vienas šventasis – Jeronimas (347-420 m.), kurio atlaidai švenčiami rugsėjo 30 d.
Š. Jeronimas - garsaus Romos filosofo Donato, šv. Grigaliaus Naziansiečio mokinys. Gavęs puikų literatūrinį išsimokslinimą, išmokęs hebrajų ir graikų kalbas, Jeronimas žinomas kaip geriausias to meto Šventojo Rašto klausimų aiškintojas. 373 m. Akvilėjoje jis subūrė religinę bendruomenę. Po Kristaus apsireiškimo atsidėjo asketiškam gyvenimui, Betliejuje įkūrė vienuolyną ir kurį laiką jam vadovavo.
Jeronimas, popiežiaus Damazo pavestas, peržiūrėjo ir pataisė lotyniškąjį Evangelijos tekstą. Parašė Bažnyčios istoriją ir daug kitų veikalų, iš hebrajų kalbos išvertė Šventąjį Raštą – Vulgatą, kuris buvo paskelbtas oficialiu Katalikų bažnyčios Šventojo Rašto lotynišku tekstu.
Taigi galime sakyti, kad šv. Jeronimas buvo rašytojas, vertėjas ir kraštotyrininkas!
Mene šventasis Jeronimas dažniausiai vaizduojamas sėdintis ir rašantis celėje. Greta dažniausiai yra liūtas, nes pasak legendos, Jeronimas jam iš letenos ištraukė rakštį ir prisijaukino. Šis šventasis piešiamas ir kaip barzdotas atsiskyrėlis, tyruose klūpantis prieš kryžių su prikaltuoju Kristumi ir akmenimis besimušantis į krūtinę, o šalia padėta kaukolė.
Krikščionys bibliotekininkai turi dar vieną globėją danguje – šventąjį Lauryną, kurio liturginė šventė yra rugpjūčio 10-oji. Kai kurių šalių bibliotekininkai būtent šią dieną švenčia kaip savo profesinę.
Šventasis Laurynas gyveno III amžiuje (225-258 m.), buvo vienas geriausių bažnyčios tėvų. Laurynas buvo ne tik vienas iš popiežiaus Šventojo Siksto II paskirtų septynių diakonų, bet ir bažnyčios bibliotekininkas, archyvaras. Jam patikėti pirmųjų persekiojamųjų raštai.
Prieš nukankinant popiežių, šis Laurynui išpranašavo, kad po trijų dienų mirsią ir jis. Todėl Laurynas visą savo turtą išdalino vargšams ir kitiems kunigams. 258 m. imperatorius Valerijonas suėmė Lauryną, tikėdamasis iškvosti visų Romos kilmingųjų krikščionių vardus ir sužinoti, kur paslėptos garsiosios Vatikano brangenybės. Suimtajam buvo prisakyta po dviejų dienų visus Bažnyčios turtus pristatyti į rūmus. Laurynas atvyko su minia ligotų, alkanų, benamių krikščionių ir pasakė: „Tai Bažnyčios turtas“. Už tokį įžūlumą Laurynui paskirta kankinio mirtis. Mokslininkai nustatė, kad jam buvo nukirsta galva, o legenda pasakoja, kad jis sudegintas gyvas ant lėtos ugnies prieš San Lorenzo bažnyčią Romoje. Kepamas ant geležinių grotelių, Laurynas sargybiniams patarinėjęs apversti jį ant kito šono, nes šis jau iškepęs. Ant šv. Lauryno kapo pastatyta jo vardo bazilika.
Šventasis Laurynas nuo pirmųjų amžių yra labiausiai garbinamas Romos kankinys. O bibliotekininkai juokauja, kad popiežius, pavesdamas šventajam Laurynui globoti ne tik elgetas, virėjus, bet ir bibliotekininkus, išpranašavo pastarųjų lemtį.
Paveiksluose šv. Laurynas beveik visada vaizduojamas jaunas, ispaniškų bruožų, diakono drabužiais. Pagrindinis jo atributas yra grotos, ant kurių buvo kankinamas. Kartais šventasis laiko indą ar skrynelę su pinigais, piniginę, smilkytuvą, kankinių palmės šakelę, Bibliją arba procesinį kryžių, kuriuos jam, kaip diakonui, priklausė nešti.
„O prie ko čia krepšininkai?“ – paklausite Jūs. 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, tarp Kauno rinktinės ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandos, įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Skaitytojų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Jūratė Korsakaitė